Seimo nariai apie Sabatausko siūlomą pataisą: tai gali būti įtaka teisėsaugai ir ministrui dėl Bradausko

Julius Sabatauskas (Dmitrijaus Radlinsko nuotr. | Alfa.lt)

Vos tik teisėsaugos šešėlis pakibo virš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnaus Dainoro Bradausko, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Julius Sabatauskas įregistravo Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą, kuri užkirstų kelią teisėsaugos institucijoms dalytis vykstant tyrimui surinkta informacija apie drausminius arba tarnybinius nusižengimus.

SOCIALDEMOKRATĄ STEBINA TYLA TYRIME DĖL BRADAUSKO: TAI PASAKYKITE, KĄ PADARĖ

BRADAUSKO SKANDALAS: NUO SUSIDOROJIMO – IKI KORUPCIJOS

STT PRANEŠĖ APIE GALIMAI KORUPCINIO POBŪDŽIO VMI VADOVO VEIKLĄ

Ši pataisa yra tiesiogiai susijusi su D. Bradausku – anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai Finansų ministerijai perdavė informaciją, kurios nepakanka baudžiamajam persekiojimui, tačiau ji gali būti vertinama kaip tarnybinis nusižengimas. Dėl to VMI vadovas buvo nušalintas nuo pareigų.


J. Sabatausko parengtose pataisose iš Kriminalinės žvalgybos įstatymo norima išbraukti nuostatą, kuri teigia, kad „Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus“.

„Valstiečių“ atstovas: tai įtaka teisėsaugai ir ministrui?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas Povilas Urbšys naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad nors J. Sabatausko pataisa susijusi su aktualiomis problemomis, tačiau šioje situacijoje ją galima suprasti ir kaip bandymą daryti poveikį teisėsaugai bei finansų ministrui Viliui Šapokai, kurio ministerijai pavaldi VMI.

SEIMO SENBUVIUI – NAUJOKŲ ANTAUSIS: KARALIUS – NUOGAS?

TEISINGUMO MINISTRAS NR. 4: KODĖL SOCDEMŲ PAIEŠKOS VIRTO CHAOSU?

„Tai, kaip panaudoti surinktą informaciją apie galimus tarnybinius nusižengimus, tarnyboms yra tikrai aktuali problema. Gali būti, kad ši pataisa buvo spontaniška J. Sabatausko reakcija į Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo problemas. Bet buvo šiek tiek paskubėta neįsigilinus, nes vienaip ar kitaip, atlikus tarnybinį patikrinimą, bus galima viską nustatyti. Kitu atveju galima interpretuoti, kad tai yra poveikio darymas specialiosioms tarnyboms ir finansų ministrui“, – kalbėjo politikas.


P. Urbšio manymu, pastaruoju metu socialdemokratai daug kalbėjo apie skaidrumą politikoje, tad šios nuostatos derėtų laikytis iki galo.

„Socialdemokratai ne kartą deklaravo skaidrumo principą politikoje. Skaidrumo galime pasiekti laikydamiesi nulinės tolerancijos korupcijai principo. Jei tokio principo laikomės, tai tada gali būti panaudota tokia informacija, kurią surenka tarnybos, bet kuri dar netampa baudžiamąja atsakomybe. Juk mes negalime visko kriminalizuoti ir padaryti taip, kad viskas būtų sprendžiama tik per baudžiamąjį persekiojimą.

Galų gale pas mus yra įtvirtinta ir drausminė atsakomybė, o reputacija nėra vien tik tai, ar žmogus yra teistas. Ši pataisa leidžia apie tai diskutuoti, bet nenorėčiau manyti, kad gerbiamas J. Sabatauskas šiomis pataisomis nori daryti įtaką tyrimui Mokesčių inspekcijos vadovo atžvilgiu“, – aiškino pašnekovas.

Opozicijos politikas: ar geriau būtų, kad viską spręstų slaptos pažymos

Opozicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio narys Vitalijus Gailius portalui Alfa.lt teigė taip pat abejojantis projekto reikalingumu, kadangi dabartinės tvarkos pakeitimas tik sukurtų prielaidų tą pačią informaciją paskelbti kitu, daug prieštaringesniu būdu.


„Abejoju tokios pataisos poreikiu, kadangi ji nėra taikoma konvejerio būdu, o pareigūnai, skiriantys į atsakingas pareigas kitus asmenis, turėtų žinoti duomenis apie grubius tarnybinės veiklos pažeidimus, turinčius korupcinį atspalvį. Jei kriminalinės žvalgybos metu tampa žinoma apie grubius viešųjų pirkimų, finansinius pažeidimus, tai, be jokios abejonės, tie duomenys įstatymo nustatyta tvarka juk neteikiami slaptų pažymų formatu. Jie teikiami tik išslaptinus ir ta apimtimi, kuri yra apie tarnybinį nusižengimą“, – sakė V. Gailius.

Jo požiūriu, būtent dabartinė tvarka suteiktų galimybę kaltinama asmeniui turėti tvirtesnes teises į gynybą.

„Dabar esanti tvarka užtikrina teisę į gynybą. Tarnybinio patikrinimo duomenys yra viešinami, asmuo po to gali gintis teisme. Tai geresnis procesas nei kriminalinės žvalgybos pagrindu nesuteikiant teisės apsiginti atleisti jį iš darbo praradus pasitikėjimą. Tai tik siaurintų galimybę apsiginti, o visos kitos alternatyvos ją susiaurintų“, – aiškino Seimo narys.

Su pataisos iniciatoriumi Juliumi Sabatausku Alfa.lt susisiekti nepavyko.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: