Silpnų Vakarų lyderių taikinys – Izraelis

Arkadijus Vinokuras (© Edvard Blaževič | Alfa.lt)

2016 metai pateks į Vakarų istoriją kaip silpnų lyderių metai. JAV prezidento Baracko Obamos administracijos nesikišimas į Sirijos pilietinį karą kainavo dar poros šimtų tūkstančių sirų gyvybių, o Ukrainai atsisakyta tiekti ginklus. Dėl katastrofiškos Angelos Merkel pabėgėlių politikos Europa tapo neprognozuojamos Turkijos įkaite. „Brexit“ ir, žinoma, populisto Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose yra dar keli silpnos lyderystės rezultatai.

Ar liberalios humanistinės vertybės naujose istorinėse aplinkybėse patyria krachą? Kai humanizmas ir demokratija asocijuojasi su silpnumu, o dešiniųjų Europos populistų tikėjimas pergalėmis rinkimuose Prancūzijoje, Olandijoje, Danijoje ir Švedijoje auga kaip ant mielių, kitaip ir nepagalvosi.

Ironiškai šnekant, kaltas Izraelis. Šiame amžino Izraelio ir palestiniečių konflikto kontekste ES kairieji ir JAV prezidentas B. Obama kritikos Izraeliui dėka galėjo drąsiai dėtis „galingais lyderiais“. Mat žinojo ir žino, kad jiems nieko už tai nenutiks. Juolab, kad Izraelio kritika gerina santykius su musulmonų ir arabų valstybių gyventojais. Kad tos valstybės dažniausiai yra teokratinės diktatūros, mažiau svarbu. Rimtą vaidmenį atlieka ir apie 30 mln. musulmonų Europoje, į kuriuos per rinkimus taip pat būtina atsižvelgti.

Tiesą sakant, aš niekaip negaliu atsakyti į vieną klausimą: kodėl Vakarų valstybės kelias dešimtis metų milijardais bei politiniu spaudimu siekia sukurti dar vieną žiaurią arabų diktatūrą Artimuosiuose Rytuose? Kalbu apie būsimą Palestinos valstybę, kurių lyderių Vakarų Krante ir Gazoje demokratais niekaip nepavadinsi. Ar tai dėl siekio kažkaip „išgelbėti“ Izraelio demokratiją, ar atvirkščiai – Izraelį sunaikinti?

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija (2016.12.23), baudžianti Izraelį už nausėdijas Vakarų Krante, JAV susilaikius eilinį kartą rodo silpnų Vakarų lyderių veidmainiškumą. Rusijos režimas tuo silpnumu sėkmingai naudojasi. JT Saugumo Taryboje JAV sužaidė kartu su Rusija, balsavusia už rezoliuciją. Taip, kalbu apie Rusiją, kuri jau 70 metų yra okupavusi dalį Kinijos, Japonijos, Suomijos, Vokietijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos. Ir taip, ta pati, subombardavusi Alepo mieste Sirijoje tūkstančius civilių, ligonines ir mokyklas.

Taigi įtakingi, bet veidmainiški Vakarų politikai jau keliasdešimt metų yra susirūpinę Izraelio „žmogaus teisių pažeidimais bei teritorijų užgrobimais Palestinoje“. Tie patys politikai, metų metais kritikuojantys Izraelį, prieš šešiolika metų nepadarė nieko, kad sustabdytų niekam Vakaruose neįdomų „Afrikos pasaulinį karą“ (1999-2003 m.m. ), kuriame žuvo apie 6 mln. afrikiečių, atsirado du milijonai pabėgėlių, 1150 moterų – per dieną – buvo išprievartaujamos. Jungtinės Tautos prie tų skerdynių prisidėjo, pabėgėlių stovyklose remdamos hutų karius. Tuos pačius, kurie 1994 metais per 100 dienų paskerdė 800 tūkst. tutsių. Šiandien JT nedarė nieko, kad stabdytų Sirijos žmonių skerdiką Basharą al Assadą, jau nužudiusį apie pusę milijono sirų. JT ir B. Obamos nieko neveikimas atrišo rankas dar vienam kruvinam režimui, Rusijos, nebaudžiamai eksperimentuoti Sirijoje.

JT tarp 1955 ir 2013 metų priėmė 77 rezoliucijas, nukreiptas ne prieš Rusiją ir kitas panašias, anot mūsų prezidentės, – teroristines valstybes, bet prieš Izraelį. Kiek rezoliucijų buvo priimta prieš palestiniečius per tą patį laikotarpį? Viena (1). 2015 metai Izraeliui buvo rekordiniai: JT Generalinė Asamblėja priėmė 20 rezoliucijų prieš Izraelį. Kiek prieš kitas valstybes tais pačiais metais? Keturias (4). Prieš Siriją, Iraną, Rusiją, Šiaurės Korėją.

JT Saugumo Tarybos rezoliucija numeris 2334 nukreipta ne vien tik prieš nausėdijas, bet taip pat suteikia palestiniečiams teisę kvestionuoti Izraelio teisę į švenčiausias izraeliečiams vietas Jeruzalės senamiestyje, visų pirma Raudų sieną. Tai yra kviečia Izraelį pasitraukti iš viso Jeruzalės senamiesčio. Tai tas pat, jeigu JT reikalautų Lietuvos atiduoti Vilnių Šalčininkų lenkams. Reikia pabrėžti, kad Biblijoje žodis „Jeruzalė“ naudojamas virš tūkstančio kartų. Korane apie Jeruzalę – nei vieno žodžio, o musulmonai meldžiasi Mekai, atsukę užpakalius į garsiąją Al Aksos mečetę. Ar tiek B. Obama nekenčia žydų, kad, išeidamas į istoriją kaip silpnas tarptautinis lyderis, pakištų žydams tokią kiaulę?

Be abejo, yra už ką kritikuoti Benjamino Netanyahu vyriausybę. Už tas pačias nausėdijas, iš kurių apie šimtas yra neteisėtos. Taip pat už jo vyriausybės vis radikalėjančią nacionalistinę – religinę politiką; daugelis nausėdijų Palestinos valstybei skirtose teritorijose statomos religiniams fanatikams. Taip pat reikia kritikuoti už bandymą užčiaupti jo vyriausybės atžvilgiu kritiškai nusiteikusią spaudą ir nevyriausybines organizacijas. Kitame straipsnyje aptarsiu šio radikalėjimo priežastis.

Bet šis straipsnis ne apie Izraelį, o apie silpnus Vakarų lyderius, į cinizmo viršūnes iškėlusius trigubus standartus kaip politinį įrankį. Politika, akivaizdžiai nukreipta prieš Izraelį, kaip tik yra ryškus tų ciniškų trigubų standartų pavyzdys. Prie kryžiaus kalama demokratinė valstybė, nekelianti pasauliui jokios grėsmės. Kad taip yra, rodo vis stiprėjantis svarbių arabų valstybių, kaip antai Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emiratų, Kataro, Egipto, Jordanijps bendradarbiavimas su Izraeliu. Vieni kontaktai atviri, kiti – „po stalu“, tačiau naudingi visoms minėtoms valstybėms.

Akivaizdu, kad Vakarai kitaip, nei Izraelio kaimynės arabų valstybės, supranta Irano grėsmę jiems patiems ir regionui. Taip, sankcijų įvedimas Rusijai tikrai yra rimtas ES ir JAV politinis pareiškimas, tačiau pavėluotas, per lėtas ir per silpnas. Tiesa, stipriai atrodo NATO siekis karinėmis priemonėmis, fiziškai dislokuojant savo batalionus Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, parodyti, kad vien tik žodiniu „susirūpinimu“ dėl agresyvaus Rusijos elgesio apsiribota nebus. Tačiau vėlgi, kas draudžia dislokuoti Baltijos valstybėse po tris pastovias brigadas? Juk Rusija prie ES sienų yra dislokavusi ištisas armijas!

Turėti politinę bei karinę galią (JAV) ir efektyviai ja nesinaudoti Sirijoje ar Ukrainoje, pastarajai nesiunčiant ginkluotės, (kai Rusija į Siriją siunčia ir karius, ir raketas, ir lėktuvus), yra tapatu padėti žudikui žudyti. Tad kuriam galui B. Obamai suteikta Nobelio taikos premija?

O Prancūzijos prezidentas tik dėl ES visuomenių parodyto pasibaisėjimo nepardavė Rusijai desantinių laivų per patį karo prieš Ukrainą įkarštį. Tęsiant agresyvaus Rusijos režimo temą – Vašingtonas pagaliau sureagavo į Maskvos kibernetinį kišimąsi į vykusius JAV rinkimus, varydamas lauk 35 Rusijos diplomatus ir uždarydama du konsulatus. Taip pat paskelbtos sankcijos devyniems Rusijos subjektams ir šešiems asmenims. ES savo ruožtu niekaip nereaguoja į Vengrijoje rusų karinių ekspertų apmokomus neonacių savanorius, Vokietijos ir Skandinavijos šalių vadovai susimovė su pabėgėlių istorija tiek, kad dešinysis prorusiškas ekstremizmas pasiekė populiarumo viršūnes ir tose šalyse.

Juk tikrai atrodo žiauriai, kai šalia – Lenkijoje, Baltijos valstybėse, Ukrainoje – yra milijonai norinčių dirbti ir užsidirbti krikščionių, o Vokietija be jokių patikrų įsileido virš milijono musulmonų, kurių didžiąąj dalį sudaro ne pabėgėliai, kuriems be abejonės būtina padėti, bet ekonominiai migrantai iš Pakistano, Afganistano, Irako, Rumunijos, Albanijos. Europos visuomenės patiria vieną teroro išpuolį po kito. Silpni ES politiniai lyderiai nesugebėjo susitvarkyti su imigrantų integracija į savo visuomenes, nes atsisakė reikalauti iš naujai atvykstančių gerbti demokratinės visuomenės principus bei žaidimo taisykles. Lietuvoje, klasikinėms partijoms susimovus ir nepajėgiant laikytis nuosavų vertybių, gavome dar vieną gelbėtoją – žaliavalstietį, „klenčinantį“ iš visuomenės lėšų fortepijonui Seimui, nors tokių Ramūnas Karbauskis galėtų pripirkti iš savo kišenės visoms Lietuvos mokykloms ir net nepastebėtų kišenės sumažėjimo.

Štai tokie buvo 2016 metai, kuriais silpni lyderiai ieškojo lengvų taikinių, kad įrodytų savo nebūtą galią. Šių metų pabaiga tikrai ne kokia. Vienintelis džiaugsmas, kad vis dar gyvename taikoje ir santykinėje ramybėje. Kas mūsų laukia 2017 metais?

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: