Seimo narė: išradinėja priežastis, kad tik neapsaugotų vaikų nuo smurto

Smurtas prieš vaikus. (© Pixabay.com)

Požiūris į smurtą prieš vaikus – lūžio taškas, kurio mes neįveikiame. Kalbame apie socialinius iššūkius, bet jų negalime išspręsti. Tuo įsitikinusi Seimo narė Dovilė Šakalienė, su bendraminčiais kviečianti nuo sausio vėl rinktis prie parlamento tam, kad paragintų kolegas greičiau priimti reikalingas įstatymo pataisas.

„Dvidešimt metų išradinėja priežastis, kad tik neapsaugotų vaikų nuo visų formų smurto, kad tik išlaikytų sovietmečio mentalitetą, nes būtent požiūris į vaiką yra tas lūžis, kuris skiria Švediją nuo Rusijos, kurio mes neįveikiam. Neįveikiam, nes tingim apsižvalgyti aplinkui ir pažiūrėti, kad šalyse, kurios seniai įgyvendino Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas, vaikai laimingesni, šeimos sveikesnės ir darnesnės, vaikų nužudymų ir savižudybių skaičius gerokai mažesnis nei pas mus.

Kol aklai klausomasi, kaip dagiai ir Dievo bausmės skleidėjai gąsdina tėvus tuo, kad, uždraudus mušti vaikus, šie taps monstrais, tol pirmaujame Europoje pagal nužudytų ir nuo nepriežiūros mirusių vaikų skaičių“, – griežtą poziciją Alfa.lt išdėstė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos narė, jau keliolika metų kalbanti apie būtinybę tinkamai pasirūpinti šalies vaikais.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio pataisas dėl smurto apibrėžimo užregistravo D. Šakalienė ir Seimo narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratijų partijos atstovas Mykolas Majauskas, vėl grąžintas Vyriausybei peržiūrėti, tikslinti ir tobulinti. Nepaisant to, jo svarbą nuolat akcentuojantys politikai ir nevyriausybinių organizacijų nariai sausio 12 dieną, prieš 11.30 val. Seimo plenariniame posėdyje vyksiantį pataisų dėl smurto rūšių apibrėžimo svarstymą, kviečia susirinkti Nepriklausomybės aikštėje. Prie Seimo su plakatais, raginančiais atsižvelgti į vaikų poreikius, bendraminčiai jau rinkosi kelis kartus. Akciją „Apginti kiekvieną vaiką dabar“ palaikantys žmonės, tarp jų – ir Paramos vaikams centro, Šeimos gerovės asociacijos atstovai, neslėpė nerimaujantys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas per ilgai tobulinamas.

Lietuva jau du dešimtmečius raginama sutvarkyti teisinę vaikų apsaugą nuo smurto, šis įstatymo projektas buvo rengtas dvejus metus. Prie jo dirbo ir nevyriausybinės vaiko teises ginančios organizacijos. Būtinybę teisiškai apibrėžti smurto prieš vaikus formas ne kartą yra pabrėžusi neformali trylika nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija „Už vaiko teises“. Organizacijos, į kurių būrį patenka „Vaikų linija“, Paramos vaikams centras, asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir kitos, pasisako už visuomenę, tinkamai saugančią ir ginančią visų vaikų teises.

„Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra uždraustas smurtas prieš vaikus, žiaurus elgesys su vaikais ir bet koks vaikų išnaudojimas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kuri Lietuvos yra ratifikuota, o jos nuostatos įtvirtintos šalies įstatymuose, taip pat draudžia smurtą prieš vaikus. Tačiau fizinės bausmės vis dar yra suvokiamos ne kaip smurtas ir vaiko teisių pažeidimas, o kaip „priimtina bausmė“, „tinkama auklėjimo priemonė“, „vienintelė galimybė sudrausminti vaiką“.

Aiškus įvardijimas nacionaliniuose įstatymuose, kad bet koks smurtas prieš vaikus, taip pat ir tradiciškai pateisinamos jo formos, yra nepriimtinas ir netoleruotinas, leidžia apsaugoti vaikus nuo žiauraus ir netinkamo elgesio. Tai leidžia panaikinti visus pasiteisinimus ar gynybos argumentus, kodėl fizinės bausmės yra reikalingos. Kai įstatyme yra aiškiai įvardyta, kad net lengvas „pliaukštelėjimas“ ar „tekštelėjimas“ vaikui yra tiek pat nepriimtinas kaip ir toks elgesys suaugusiojo asmens atžvilgiu, tai apsaugo vaikus nuo žiauraus elgesio su jais ir mažina bendrą visuomenės toleranciją smurtui“, – viešai išplatintame kreipimesi aiškino organizacijos.

Pasak jų, fizinių bausmių draudimas neturi apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata nacionaliniuose įstatymuose. Kartu būtinas intensyvus darbas mokant visuomenę atskirti žalojantį vaiką elgesį nuo nežalojančio, suvokti fizinių bausmių žalą vaiko asmenybei ir mokytis priimtinų, pozityvių vaiko auklėjimo būdų.

Aiškiai pasakydami, kokių veiksmų negalima imtis prieš vaiką, pasak D. Šakalienės, apsaugosime medikus nuo klausimo vaiko teisių apsaugos specialistams, kiek kartų reikia atvežti sumuštą ar apleistą vaiką į ligoninę, kad valstybė imtųsi jį ginti. „Mes įteiksime už vaikų saugumą atsakingiems žmonėms į rankas priemonę, kuri tiesiog padės susigaudyti situacijoje ir aiškiai nurodys kaip elgtis, kai kominių suaugusiųjų apsuptyje randi nuogą kūdikį ant pliko ceratinio čiužinio ir daug tuščių butelių šalia lovelės“, – praktinę apibrėžimų naudą nupasakojo parlamentarė.

Prie pasisakančių už smurto apibrėžimą parlamentarų prisijungė Seimo narys Robertas Šarknickas, ne kartą viešai stebėjęsis, kodėl tiek nedaug kolegų pritaria šiai idėjai, kai šalyje tiek daug vaikų dėl artimųjų smurto iškeliauja į kitą pasaulį, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Monika Navickienė, Valerijus Simulik, Rasa Juknevičienė.

Tuo metu akcijoje prie Seimo dalyvavusi aktorė Elžbieta Latėnaitė išplatino viešą laišką, raginantį prie pilietinės pozicijos pareiškimo prisijungti visus tėvus, kuriems rūpi vaikų gerovė. Jos manymu, aktyviai išreikšti pilietinę poziciją ir reikalauti pasikeitimų sunkiau, nei gelbėti aukas „Facebook“, tačiau visuomenės susitelkimas gali padėti pasiekti reikalingų pokyčių.

Viešoje erdvėje, pasak nevyriausybinių organizacijų ekspertų, diskutuojama, kad 2015 metais užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Tačiau šie skaičiai atspindi vien atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visi kiti atvejai, kurie nėra užfiksuoti atitinkamų tarnybų, paprasčiausiai „neegzistuoja“. Iš nevyriausybinių organizacijų praktinio darbo žinomi tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, vaikas yra nuolat mušamas šeimos nario, apie tokį elgesį yra papasakojęs vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistams, tačiau tai niekur nefiksuota, nepranešta jokioms kitoms tarnyboms, kadangi nėra galimybių suteikti vaikui realios pagalbos.

Vis dėlto argumentą apie tai, kad, tiksliau apibrėžus smurto sąvokas, vaikus bus pradėta atiminėti iš šeimų, su jais dirbantys specialistai paneigia sakydami, kad ši kraštutinė priemonė taikoma tik tuo atveju, kai vaiko gyvybei ir (ar) sveikatai egzistuoja realus pavojus ar yra įrodytas ilgalaikis neigiamas poveikis jo raidai. Todėl ir fizinių bausmių draudimo siekis – padėti tėvams auginti vaiką taikant saugius, jo sveikatos, raidos ir asmenybės nežalojančius metodus. Bus skubama ne bausti tėvus, o teikti visą įmanomą psichologinę ir kitokią pagalbą šeimai, padaryti ją nuoseklią, o ne fragmentišką, kaip yra dabar.



Alfa.lt

Smurtas prieš vaikus.
Dovilė Šakalienė
Mykolas Majauskas
+2

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos