Moksleiviams apie jausmus kalbanti neįgali studentė nori reabilituoti jautrumą

A. E. Bužinskaitės paskaita moksleiviams, kaip valdyti stresą. (Asmeninis albumas )

Diagnozė – jautrumas, tikslas – reabilituoti jautruolius. Tokį apibūdinimą ir misiją galėtų „pasirašyti“ neįgaliojo vežimėlyje po mokyklas keliaujanti ir susitvarkyti su emocijomis mokanti vilnietė studentė Aistė Elžbieta Bužinskaitė. Ji neslepia esanti viena iš 15 proc. hiperjautrių pasaulio gyventojų ir atvirai kalba apie tai, kaip išmoko atpažinti, prisijaukinti emocijas visuomenėje, mėgstančioje jausmus slopinti.

Ar sugebėtumėte išvardyti keturiasdešimt pagrindinių emocijų? Klausimas, kurį Vilniaus universiteto studentė išgirdo lankydamasi vienoje mokyklų, privertė susimąstyti: jaunuoliai ir suaugusieji taip įpratę jausmus slopinti ir taisyti, kad pamiršta, kaip juos apibūdinti. Liūdesys, džiaugsmas, pyktis, ramybė ir dar kelios emocijos dažniausiai būna viskas, ką sugeba atpažinti.

„Jaunimui dažnai atrodo, kad emociją reikia užgniaužti, ją valdyti, vadinasi, nerodyti. Bet juk tai ne visada yra teisybė. Jeigu visi būsime robotai, pasaulis tikrai nebus geresnis, mums nuo to nebus lengviau. Jei patys save užgniaužiame, bijome, visuomenėje nėra bendros nuostatos apie jausmus kalbėti, leisti jiems būti, nieko nelaimime“, – įsitikinusi A. E. Bužinskaitė.

Aktyvi ir optimizmo nepritrūkstanti mergina pati patyrė kelionę į emocijų atpažinimą, mokėsi su jomis susitarti iš savo klaidų. Nors turi judėjimo sunkumų, džiaugiasi galinti pasirūpinti savimi buityje, tačiau įgimtas hiperjautrumas kartais verčia jautriai reaguoti į vaizdus, garsus, temperatūros pokyčius, įvairius emocinius dirgiklius. Prieš porą metų, kalbėdama apie kartais ištinkančius intensyvius jausmus, mergina juokavo, kad hiperjautrumas gali reikšti, kad supykdyta ji negriebs paleisti į ką nors kėdės, nes nesugebės jos pakelti, bet jėgų paleisti kuprinę į galvą užteks.

Atvirai apie savo potyrius kalbanti mergina prisipažino, kad kai įstrigdavo ryškių emocijų rate ir reikėdavo pagalbos, jos nebuvo daug: artimieji, draugai patardavo kreiptis į psichologus, psichoterapeutus. Tačiau tai ilgalaikis gilinimasis į save, o išplaukti iš jausmų audros reikėdavo čia ir dabar.

„Pati ieškojau metodikų internete, per pažįstamus, psichologus, psichoterapeutus, ką daryti čia ir dabar, kai įvyksta stresinė situacija, kai šiuo metu reikia nesusimušti, panikos ataką suvaldyti, nusiraminti. Pati perėjau tą kelią ir supratau, kad yra nemažai programų, kurios padeda ilgalaikiam emocijų suvaldymui, bet trūksta technikų, veikiančių čia ir dabar“, – pasakojo A. E. Bužinskaitė, kuri pati patyrė, kad nėra ir žmonių, aiškinančių šiuos dalykus paaugliams.

Per pastaruosius porą metų su savo jautrumu ji susitaikė išmokusi iš teatro praktikos turinčių draugių jausmų neužspausti, leistibūti. „Kai neužspausi emocijų, jos bus daug mažesnės, – kalbėjo Vilniaus universiteto Kultūros informacijos ir komunikacijos studentė. – Padeda kvėpavimo technikos, skaičiavimo žaidimai, viskas, kas grąžina į čia ir dabar. Labai mėgstu skaičius, kartais ramindamasi pradedu sudėti: trys plius trys, plius trys. Tol sėdžiu su tais trejetais, kol atsibosta, įsijungiu į čia ir dabar, nurimstu. Arba sėdžiu ir skaičiuoju šviestuvus.“

Jautrumą, kaip pastebėjo jį turinti pašnekovė, mes dar linkę laikyti diagnoze, lipinti žmonėms kaip etiketę. Tačiau empatija, jautrumas aplinkai ar net hiperjautrumas, kurį turintys žmonės gali sunkiai pakelti buvimą miniose, ryškias šviesas, aštrius garsus, nėra nuosprendis. Ieškodama kelio priimti savo jausmus, A. E. Bužinskaitė sutiko ir daugiau žmonių, kuriuos galima būtų pavadinti jautriais arba labai emocingais.

„Mitas, kad emocijos yra blogis. Aš turiu kompleksinę negalią, tam tikri mano jautrumo dalykai susiję su „didelėmis“ emocijomis. Man pusę gyvenimo aiškino, kad tokios išreikštos emocijos yra blogis, žmogus turi būti kaip kareivukas, susivaldyti, žinoti, kaip reaguoti. Sakė, kad suaugę žmonės elgiasi ramiai. Paskui atradau žmonių, kurių emocijos tokios pat „didelės“ kaip mano, ir niekas nevadina jų nesubrendusiais. Supratau, kad tai, kaip jauti, nėra blogis savaime. Taip, yra situacijų, kur reikia save suvaldyti, ne visada gera idėja šaukti per visą gatvę, kai pamatei draugę“, – su šypsena apie savo atradimus pasakojo aktyvi mergina.

Ilgą laiką viena aktyviausių moksleivių ir studentų renginių, projektų sumanytojų buvusi vilnietė subūrė kelių žmonių grupę, su kuria pradėjo keliauti per mokyklas pasakodami, kaip atpažinti, įvardyti savo emocijas, susidoroti su stresu dėl patyčių, santykių su draugais, mokslų, išlikti ramiems paauglystės krizėse. Socialiniame tinkle sukūrę puslapį „Diagnozė: jautrumas“ jaunuoliai moksleiviams per pratimus, žaidimus, asmenines istorijas padeda perprasti save, taip pat – jautrius žmones, išmokti neraudonuoti dėl to, kad yra jaučiantys ir gyvai reaguojantys į situacijas. Pasakodami apie savo patirtis, moko ir pajusti vidinį stuburą, kai ištinka patyčių situacijos, nusiraminti, suprasti, kas vyksta tokiais atvejais ir kaip išbristi iš neigiamų minčių liūno.

Švenčionių Zigmo Žemaičio, Vilniaus katalikiškąją „Versmės“ gimnaziją ir kitas mokyklas aplankiusi komanda nerašė projektų, neieškojo finansavimo – visi savanoriškai keliauja pas jaunuolius, kuriems įprastos pamokos, pasirodo, lengviau perkandamos negu emocijų teritorija. A. E. Bužinskaitė stebėjosi, kad net tie mokiniai, kurie į jos ir bendraminčių paskaitas atėjo vien dėl to, kad nenorėjo sėdėti pamokose, susidomėjo, mokėsi technikų išjausti, atpažinti, valdyti emocijas. Daugelis jaunuolių apie psichinę sveikatą išmano mažai ir noriai gilinasi į dalykus, kuriuos pasakoja nelengvu keliu į atradimus atėję žmonės. Ateityje „Diagnozė: jautrumas“ sumanytoja norėtų padirbėti ir su suaugusiaisiais, pasakoti jiems apie būtinybę pažinti jausmų pasaulį. Džiaugiasi, kad ši tema priverčia auditoriją nepastebėti jos akivaizdžiai matomos negalios – įsigilinus į savo ir kitų būsenas, lengviau atvirai priimti žmones tokius, kokie jie yra.

Alfa.lt

A. E. Bužinskaitės paskaita moksleiviams, kaip valdyti stresą.
A. E. Bužinskaitės paskaita moksleiviams, kaip valdyti stresą.
A. E. Bužinskaitės paskaita moksleiviams, kaip valdyti stresą.
+19

Taip pat skaitykite: