Stulbinanti sodyba, kur Kalėdos trunka iki pavasario

Sodyba, kur Kalėdos trunka iki pavasario (Daiva BARTKIENĖ nuotr.) (Archyvas )

Kai gruodį dienai nespėjus atsimerkti iš vakarų jau vėl slenka sutemos, širdį džiugina net mažiausias žiburėlis. Tokiomis dienomis Danutės ir Vinco Murauskų sodyba Šilutės pakraštyje švyti iš tolo. Jos pažiūrėti atvažiuoja žmonių ir iš kitų miestų. Šeimininkai tikina, kad toks dėmesys malonus, nors puošia sodybą, kad patiems būtų smagu laukti švenčių.

Užsikrėtė visa šeima

Šilutiškių valdose – kaip botanikos sode: sunku nusakyti visą augalų veislių, spalvų, formų įvairovę, nors šeimininkai tikina, kad nieko stebuklingo čia nėra, nes lietuviškoje žemėje geriausiai auga ir gražiausiai atrodo mums įprasti medžiai ir krūmai.

Sodino juos daugiau kaip prieš 20 metų, tuomet maži medeliai, krūmeliai ar tik šakelės neužpildė didžiulės net 30 arų sodybos erd­vės, todėl vasaromis ji skęsdavo žiedų jūroje. Danutė pati ne vienerius metus augino ir pardavinėjo vasarines gėles.

Pirmąją girliandą ant eglutės kieme Murauskai užkabino gal prieš 15 metų. Iškart visi – ir Danutė su Vincu, ir jų vaikai Laimutė, Donatas, Danutė – nusprendė: gražu!

O kad gražu, reikia dar! Taip kasmet girliandų daugėjo, paskui jau vieni kitiems per gimtadienius, Kalėdas ir kitas šventes jų dovanodavo, nepraleisdavo ir išpardavimų.

Kasmet daugėjo ir šviesų jų sodyboje. Suspindo visi namų langai, pavėsinėje sustojo Kalėdų Senio rogės ir pats jis netoliese, po krūmu maišą su dovanomis numetęs, patogiai įsitaisė.

Danutė sako, kad sunku rasti Lietuvoje gražių girliandų, nukopijuoti puošmenų nėra nuo ko. Kartu gyvenanti duktė Laimutė, taip pat užsikrėtusi tėvų noru kurti aplink save grožį, idėjų ieško internete, varto įvairiausius žurnalus, nes sugalvoti kasmet vis ką naujo, dar nematyto nėra lengva.

Viešėdama pas dukrą Jungtinėse Amerikos Valstijose, D. Murauskienė pamatė kaspinais prieš Kalėdas išpuoštus vartus ir užsidegė noru pati taip papuošti sodybą. Bet tuos, kuriuos parsivežė, jau seniai nublukino lietūs, sudraskė vėjas, todėl dabar ir vartus ji puošia elektrinėmis girliandomis.

Džiaugiasi iki pavasario

Puošti savo sodybą Murauskai pradeda dar lapkritį. Sukabinti šimtus kalėdinių žaisliukų ant spygliuočių, kurių sodyboje yra kelios dešimtys, užtrunka ne vieną dieną, blogiausia, kad valandėlę kitą padirbėjus pradeda šalti rankos. Girliandoms išvynioti taip pat reikia nemažai laiko, o kol pakeiti visas perdegusias lemputes, kol suraizgai visus nutrūkusius laidukus, ir nepajunti, kaip ateina Kalėdos.

Bet ir įjungus pasaką primenantį švytėjimą dar nereiškia, kad visi darbai jau baigti. Nespėsi apsidairyti, o kokia viena girliandos dalis jau nešviečia. Dažniausiai tuo būna pasirūpinusios kiaunės, nebijančios net elektros išlydžių. Tai ir raišioja Vincas jas kas keletą dienų, nes Kalėdų laikas trumpas, norisi kuo daugiau džiaugsmo patirti.

Po Trijų karalių Murauskų sodybos švytėjimas užgęsta, bet sodo puošmenos lieka iki pat pavasario, kol atšyla oras ir nebereikia pirštinių viskam surankioti. Danutė sako, kad taip net ir geriau, nes gali ilgiau pasidžiaugti šventėmis. O šventės visada šiek tiek pakylėja žmonių širdis, daro juos geresnius.

Būtent dėl to Murauskai nevengia į savo didžiulį kiemą įsileisti svetimų. Pažiūrėti kalėdinių papuošimų ateina ne tik kaimynai, bet ir toliau gyvenantys žmonės, perskaitę apie jų sodybą laikraštyje ar išgirdę iš pažįstamų. Atsiveda vaikus, fotografuojasi.

„Smagu ir jiems, ir mums. Viskuo reikia dalytis, idėjomis – taip pat. Šilutėje jau žinau ne vieną sodybą, kurioje žmonės prieš šventes stengiasi kuo gražiau pasipuošti. Gal tai ir mūsų šioks toks nuopelnas“, – juokiasi Danutė.

Pasak jos dukros Laimutės, sodybą galima papuošti visai nebrangiai, tik reikia turėti šiek tiek fantazijos ir nebijoti sunkaus darbo. Šiemet ji daugelį vietų papuošė paprasčiausiomis eglišakėmis su kankorėžiais. Natūralios medžiagos suteikia aplinkai jaukumo, prie jų priderintos dekoracijos – lengvumo ir elegancijos.

Kalėdinis švytėjimas – ypatingas

V. Murauskas, Šilutėje garsus bokso treneris, pritaria visiems šeimos moterų sumanymams, jei tik turi laiko, eina ir daro, kad sodyboje būtų dar gražiau.

Jis vienintelis taip kantriai valandų valandas rankų neatitraukdamas karpo buksmedžius, todėl jie įgavę gražias elipsių formas. Šilutiškis juokiasi: kai nedirbs treneriu, galės tapti kirpėju – tiek daug praktikos savo sode jau sukaupė.

„Kam smagu medžioti, žvejoti, o man – žolę pjauti, medelius ir krūmelius karpyti. Savo noru viską darau, niekas neverčia“, – santūriai šypsosi.

Tačiau labiausiai Murauskai džiaugiasi, kad grožis reikalingas ir visiems trims jų vaikams. Sūnus Donatas Juknaičiuose gražiai tvarko savo sodybą, o vyriausioji duktė Danutė rodo pavyzdį amerikiečiams, dažnai į tokius dalykus net nekreipiantiems dėmesio.

„Ten žmonės dar labiau sumaterialėję, dar greičiau per gyvenimą bėga, nieko aplink save nemato – vazonų su nušalusiomis gėlėmis iki pavasario nesusirenka. Kai išvydo, kaip mes tvarkome sodybą, žentas apstulbo, puolė viską iš eilės fotografuoti“, – pasakoja D. Murauskienė.

Vasaros žiedai, pasak Danutės, ilgiau džiugina, bet kalėdinis švytėjimas suteikia ypatingo džiaugsmo – juk Kalėdos yra šeimos, bendrystės, artumo su visu pasauliu šventė, todėl smagu, kai tavo pastangomis ir darbu džiaugiasi aplinkiniai.

Ūkininko patarėjas

Sodyba, kur Kalėdos trunka iki pavasario (Daiva BARTKIENĖ nuotr.)
Sodyba, kur Kalėdos trunka iki pavasario (Daiva BARTKIENĖ nuotr.)
Sodyba, kur Kalėdos trunka iki pavasario (Daiva BARTKIENĖ nuotr.)
+4

Taip pat skaitykite: