„Žodžio žmogaus“ blaivybė

Tomas Dapkus
Tomas Dapkus
© Dmitrijus Radlinskas
Tomas Dapkus | Alfa.lt
2016-12-21 23:21

Žmonės balsuoja už politikus, kurie jiems ką nors žada. Po to žmonės tikisi, kad bent metus politikai laikysis žodžio. Bet sunku net prisiminti tokius, kurie žodžių visiškai nebesilaikys dar net nepradėję dirbti.

Visuomenė spąstuose – šitą absurdą teks kentėti dar ketverius metus?

Mes stebime, bet galime apsimesti nustebę, kad esminis galios centras Lietuvoje persikėlė į Seimo Kultūros reikalų komitetą, o premjeras tėra išstatomas kaip nesibaigiančios upės vieną už kitą kvailesnių idėjų komentatorius ir išsisukinėtojas.

Tame Kultūros reikalų komitete žodžiai lietuviški, mąstymas putiniškas.

Pirmiausia paskelbiama, kad Perkūnas turės prioritetą prieš Kristų.

reklama

Tada, kaip ir Rusijos valstybės viršininkas Vladimiras Putinas su dizaineriu Valentinu Judaškinu, mūsų valstybės viršininkas nusprendžia, irgi su „dizaineriu“ sukurti naują modernią versiją tautinio kostiumo ir apdovanoti greitai augančius Lietuvos vaikus.

Po to ginantis nuo rimtų argumentų apie antiNATO, prorusišką laikyseną ir biznius su Kremliaus dvaro oligarchu, skelbiame, kad vaikus apmokysime karinio pasirengimo mokyklose. Taip pakeliui tiesiog ir diskredituojame rimtas idėjas.

Prisiminkime moteris – karves, kalėdinių atviručių naikinimą, tampymąsi su PVM lengvata šildymui.

Visa tai galima būtų apibendrinti kaip demokratinio proceso kompromitaciją. Politikai šneka bet ką, o žmonės dar labiau nusivilia valstybe.

Bet yra ir dar vienas svarbus aspektas – šiandienos Lietuvos politinė darbotvarkė.

Rusiškų trąšų ir herbicidų prekiautojas suformulavo mums savo pirmuosius prioritetus, o iš esmės atitraukė dėmesį nuo daug svarbesnių valstybei klausimų.

Panašiai kaip fokusininko manipuliacija su triušiu iš skrybėlės mus ką tik apmulkino su kova su alkoholiu.

Niekas neprašė (ir jis tai puikiai žino), bet valstybės „viršininkas“ paskelbė, kad suvienodins akcizus alui ir degtinei. Tuo, žinoma, baisiausiai išgąsdino alaus pramonę. Aludariai ilgai nebaudžiamai tiesiog siautėjo Seime ir Vyriausybėje, jie taip pat vieni rimčiausių reklamdavių žiniasklaidai. Pinigai upėmis plaukė į politikų ir jų žmonų fondus. Aludariai išsigando ir dėl to, kad naujasis sveikatos ministras Aurelijus Veryga nuosekliai aiškino (o jie jo užčiaupti nepajėgė net spaudimo skambučiais jo universitetui), kad negali būti taip, kad daugiausia etilo alkoholio sunaudojama būtent per alų, o akcizo sumokama mažiausiai. Pelnas – pramonei, žala – visai visuomenei. Aludariai bijojo ir to, kad A. Veryga (kaip buvo galvojama) yra idėjinis ir tikrai nepaveikiamas (jie taip galvojo net tada, kai jau po jo kandidatūros paskelbimo nedrąsiai skambino siūlydami kalbėtis), dar labiau bijojo R. Karbauskio. Juk jis nėra išgėręs nė lašo, net kavos puodelio. Be to, yra žodžio žmogus. Jei pasakė, tai nukirsta. Tačiau patyrę lobistai atsegė pinigines, štai ir stebuklas – išduota net kova už blaivybę. Blaivybė irgi nebėra „šventa karvė“. Per reikiamus asmenis viską sutvarkyti galima kaip ir ankstesniuose seimuose. Niekas nepasikeitė, bet užsidirbo alaus lobizmas ir politikai. Netikite?

Galima suprasti Prezidentę. Apturėjusi karčios patirties su ankstesnėmis vyriausybėmis, kurios per tiek metų nesugebėjo net, pavyzdžiui, išspręsti bent valstybės įmonės Registrų centras vadovo klausimo, imasi dalinio vadovavimo Vyriausybei.

Demokratijai tai nesveika, panašu į putinišką tvarką?

reklama

Bet faktas lieka faktu, kad tik Prezidentė ryžosi ginti žodžio laisvę, kai R. Karbauskis reikiamu momentu net neužsistojo ketvirtosios valdžios.

Beje, sakoma, kad Rusijos ambasadoje žvalgas tradiciškai dažniausiai slepiasi po kultūros atašė kauke.