Berlyno ataka skleidžia baimės bangas

Teroro išpuolis Berlyne (SCANPIX nuotr.)

Smurtinis išpuolis sunkvežimiu judrioje Berlyno Braitšaido aikštės Kalėdų mugėje turi visus „Islamo valstybės“ terorizmo požymius – tas pats sunkvežimio tipas, toks pat greitis (apie 60 kilometrų per valandą), ta pati švenčiančių žmonių masė – kaip ir siaubinga ataka Nicos Anglų promenadoje praėjusią vasarą. Abiem atvejais rezultatas buvo daug mirčių ir daugybė baisiai sužalotų žmonių.

Tačiau už pirminės panikos ir siaubo slepiasi potencialiai dar kenksmingesnis atlygis politinei kraštutinei dešinei, turinčiai geriausių galimybių pasinaudoti tokia tragedija.

Iš tiesų politinis abiejų incidentų poveikis žada toli peržengti Vokietijos ir Prancūzijos sienas, stiprindamas radikalų posūkį į dešinę, kuris turi potencialo išsklaidyti ne vien valdantįjį elitą, bet ir tuos pačius klijus, kurie palaiko Europos vienybę.

Tuo pačiu metu, kai Berlyno ugniagesių gelbėtojų atstovas Svenas Gerlingas perdavė pirmąsias žinias („Mes esame įvykio vietoje su daug mašinų. Taip pat ir policija. Stengiamės išgelbėti kuo daugiau gyvybių.“), kanclerės Angelos Merkel atstovas jau skelbė šaliai, kad ji informaciją gauna iš vidaus reikalų ministro ir Berlyno mero.

Policijai pradėjus aiškintis sunkvežimio vairuotojo biografiją, pasidarė aišku, kad A. Merkel teks sumaniai manevruoti, siekiant ketvirtosios kadencijos kanclerės poste.

Davidas AndelmanasIroniška, kad vos prieš mėnesį ji paskelbė sieksianti būti perrinkta. Netgi tada jai netrūko iššūkių – ypač iš „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) ir jos aršios lyderės Frauke Petry, pradėjusių bjaurią ir pavieniuose regionų rinkimuose sėkmingą kampaniją, pusės.

AfD teigia, kad A. Merkel buvo pernelyg dosni ir svetinga Vidurio Rytų pabėgėliams, bent jau tiems, kurie siekia pakenkti šaliai, kuri buvo tokia dosni, atverdama jiems duris.

Dar sausio mėnesį F. Petry ragino vokiečių pasieniečius šaudyti į visus pabėgėlius, mėginančius neteisėtai patekti į Vokietiją. Yra pagrindo baimintis, kad A. Merkel, siekdama atsverti tokią retoriką po Kalėdų mugės žudynių, turės dar labiau pasislinkti į dešinę.

Ji jau pradėjo posūkį prieš dvi savaites, kai paragino uždrausti viešumoje dėvėti veidą dengiantį šydą. „Veido dangstymas čia nėra priimtinas. Jis turėtų būti draudžiamas visais atvejais, kai tai leidžia įstatymai. Mums tai nepriimtina“, – sakė ji Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) suvažiavime.

Faktas yra tai, kad Vakarų Europoje vyksta frontalinė ataka prieš tradicines demokratines vertybes, kurios, kaip daugelis baiminasi, tik padeda ir palengvina užduotį tiems džihadistams, kurie yra pasirengę išnaudoti kiekvieną atlaidumo ženklą, kad nukreiptų savo sunkvežimius į džiugiai nusiteikusias nekaltųjų minias.

Prancūzijoje baimė, per pastaruosius metus pakurstyta virtinės teroristų atakų, atliko centrinį vaidmenį, nublokšdama prezidento Francois Hollande’o reitingą iš dešimčių į vienetų zoną ir priversdama jį nesiekti būti perrinktam, o tuo pačiu metu sustiprindama prieš imigrantus ir prieš musulmonus nusiteikusios kraštutinės dešinės Nacionalinio fronto partijos lyderės Marine Le Pen pozicijas.

Italijoje panašus susirūpinimas atvedė prie centro kairės premjero pasitraukimo, kai tuo metu Austrijoje kraštutinės dešinės kandidatas sugebėjo prasiveržti į antrąjį šalies prezidento rinkimų turą. Naujoji populistinė Lenkijos vyriausybė jau pasuko toli į dešinę, o kitos šalys, tokios kaip Nyderlandai, Norvegija, Vengrija ir netgi Lichtenšteinas, 2017 metais rengs rinkimus su Prancūzija ir Vokietija.

Visoje Europoje dešiniojo sparno kandidatai užima pozicijas prieš imigraciją ir islamą, kurios griežtėja po kiekvieno naujo teroro išpuolio.

Dar daugiau nerimo kelia tai, kad teroro incidentai, tapę rinkimų iššūkiu daliai Europos vienybės atramų, tokių kaip A. Merkel, gali suteikti postūmį dešiniojo sparno lyderiams, kurie nenori apsiriboti imigracijos iš Vidurio Rytų draudimais. AfD, Nacionalinis frontas ir jų rėmėjai trokšta ne ko kito, o išardyti Europos Sąjungą ir grįžti, lyg užsidarytų už tvirtovių sienų, prie atskirų tautų nacionalizmo.

„Brexit“ tebuvo pirmas pavyzdys, kaip veikia šis politinis mentalitetas. Tūkstančiai imigrantų, atvykusių iš Vidurio Rytų ir siekiančių patekti į Britaniją, tik pakurstė pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkus.

Kiekviena nauja sėkminga ir kruvina teroristinė ataka dar labiau sustiprins apetitą dešiniojo sparno politikų ir jų rėmėjų, karštligiškai trokštančių grąžinti visą nacionalinio saugumo kontrolę nacionalinėms saugumo pajėgoms.

Tai yra didžiausias teroro išpuolių keliamas pavojus. Protingi vyrai ir moterys turi juose atpažinti tai, kas jie yra, – mėginimai iš mūsų šalių pašalinti paskutines demokratijos liekanas. Išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui pradedant dėlioti atsako planus, jis turėtų suprasti, kad parama nuosaikumui ir vienybei nugalės tuos, kurie siekia mus suskaldyti. Populistinė darbotvarkė, priešingai, tik sustiprintų ir padrąsintų mūsų priešus.

Komentaro autorius Davidas A. Andelmanas yra „World Policy Journal“ redaktorius emeritas ir „USA Today“ bendradarbis. Tarp jo parašytų knygų – „Sudaužyta taika: 1919-ųjų Versalis ir kaina, kurią mes mokame šiandien“.

CNN

Taip pat skaitykite: