Rusijos nurodymai prokurorui

Tomas Dapkus (Dmitrijaus Radlinsko nuotr. | Alfa.lt)

Buvęs Gruzijos antiterorizmo biuro vadas Z. Maisuradzė paleistas. Sužinojome, kad Rusija gali net kelias paras Lietuvos areštinėse laikyti politinius kalinius, įkišti už grotų karininką už tai, kad jis nuo Kremliaus agresijos gynė savo tėvynę. Ir tai padaryti pas mus, mūsų teisėsaugos rankomis. Bet dabar Lietuvos prokurorai paleido. Bet kaip paleido!

Generalinė prokuratūra privertė Rusijos politiškai persekiojamą asmenį samdytis advokatus, privertė žeminančiai registruotis policijos įstaigoje, privertė susimokėti užstatą ir paėmė dokumentus. Net trys kardomosios priemonės. Šitos kardomosios priemonės yra triguba gėda!

Tai ne tik gėda, bet ir teisinis neraštingumas. Gruzijos karininkui skirtos kardomosios priemonės lyg jis būtų tikrai brutalius nusikaltimus vykdęs nusikaltėlis, nes tiek ir tokių kardomųjų priemonių skiriama tik tokiems įtariamiesiems. Taip toliau žaidžiame pagal Kremliaus primestą scenarijų – neva laikome įtariamą teroristą. Juk puikiai žinome, kad tai nėra teroristų vadeiva, o mums draugiškos valstybės buvęs aukštas karininkas, atvykęs į Lietuvą mūsų policijos organizacijos kvietimu, neteistas ir garbingas asmuo.

Kitos valstybės kreipimasis dėl asmens ekstradicijos yra baudžiamojo proceso įstatymuose numatytas pagrindas prokurorui kreiptis dėl tokio asmens suėmimo į ikiteisminio tyrimo teisėją.

Tačiau jokie tarptautiniai teisės aktai nenumato, kad asmuo, kurio ekstradicijos yra prašoma, būtinai turi būti suimtas tokį prašymą gavusioje valstybėje. Jei yra pagrindas manyti, kad tokio asmens dalyvavimą ekstradicijos procese galima užtikrinti lengvesne kardomąja priemone nei suėmimas, gali būti skiriama viena ar kelios lengvesnės kardomosios priemonės.

Tačiau tokiu atveju būtina atsižvelgti į tokių kardomųjų priemonių tarpusavio suderinamumą ir kaip kiekviena iš jų realiai užtikrinamas asmens dalyvavimas procese.

Šiuo konkrečiu atveju, kardomosios priemonės parinkimui yra taikomi ne tik tarptautiniai teisės aktai bet ir nacionaliniai – Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) numatyti bendrieji kardomųjų priemonių taikymo pagrindai ir specialieji reikalavimai, susiję su konkrečia kardomąja priemone.

BPK neįpareigoja kiekvienu atveju skirti kardomąją priemonę ir jei yra pagrindo manyti (BPK 11 str.) kad asmens dalyvavimą procese galima užtikrinti ir be kardomosios priemonės, ji nėra skiriama. Be to, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į įtariamojo asmenybę.

Tad pagrindinis klausimas lieka toliau neatsakytas – kam reikėjo laikyti kelias paras areštinėje ir kam toliau žaisti pagal Rusijos nurodymą su trimis kardomosiomis priemonėmis.

Anksčiau buvo kitaip, gal kitokie prokurorai buvo, gal ankstesniems generaliniams prokurorams rūpėjo kas vyksta. Pvz., buvęs Gruzijos parlamento narys G. Targamadzė tada nebuvo suimtas.

Prie generalinio prokuroro Evaldo Pašilio suima, nuosekliai veikiama pagal Vladimiro Putino režimo nurodymus.

Dabar viskas teismo rankose, bet žiūrėkime su kokiais argumentais prokurorai eis į teismą.

Ir klausimas, o kas bus kitas?

O gal mūsų politikai susigėdo ir imsis atskirti politinį persekiojimą nuo kriminalinio, jei prokurorai to nesugeba.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: