Nauja ES ambicija – gynybos veiksmų planas

Darius Šavolskis (© Asmeninis albumas)

Taip jau išėjo, kad šiais metais Europos politikoje gausiai užderėjo svarbių dokumetų, susijusių su gynybos sritimi. Apie vidurvasarį pasirodė naujoji ES Globali strategija, Bendroji NATO-ES deklaracija, visai neseniai šviesą išvydo ES Globalios strategijos įgyvendinimo planas ir štai, lapkričio 30 dieną, galiausiai buvo paskelbtas Europos gynybos veiksmų planas (angl. „European Defence Action Plan“).

Lietuvoje šis planas praktiškai nebuvo pastebėtas, tačiau vertėtų žvilgterėti, kas jame yra ir kokius pokyčius jis gali atnešti ES bei, žinoma, Lietuvai. Europos ar pasaulinėje žiniasklaidoje šios gynybinės ES iniciatyvos dažnai siejamos su „Brexit“ ar Donaldo Trumpo išrinkimu JAV prezidentu, nors realiai jų išleidimas jau buvo suplanuotas kiek anksčiau ir labiausiai tą lėmė pasikeitusi saugumo situacija palei ES sienas – ar tai būtų krizė Ukrainoje, ar pabėgėlių antplūdis.

Kuo išsiskiria šis ką tik išleistas Europos gynybos veiksmų planas nuo kitų dokumentų, tokių kaip ES Globali strategija? Pirmiausia, tai yra Europos Komisijos dokumentas ir juo ši supranacionalinė institucija žengia į gynybos sritį. Tai gali tapti vienu iš svarbių istorinių pokyčių Sąjungos istorijoje. Iki šiol Komisija vengdavo bet kokių sąsajų su gynyba, bet viskas pasikeitė, kai Komisijos pirmininku tapo Jeanas Claude'as Junckeris.

Gynyba iki šiol buvo tik valstybių narių išimtinėje kompetencijoje, kurioje formaliai ir lieka, nes kompetencijos nesikeičia. Visgi pasikeitusi saugumo situacija ir ilgą laiką mažėję gynybos biudžetai, ypatingai gynybos tyrimų ir technologijų (Research & Technology) srityje, privedė iki tokios situacijos, kad Europos Komisijos žengimas į gynybos sritį, iš principo, yra sveikinamas, nes ji vertinama kaip papildomas finansų šaltinis, ir ypač – tyrimų srityje.

Gynybos veiksmų planas apima tris esmines sritis:

  • Europos Gynybos Fondo iniciatyvą;
  • Investicijų skatinimą gynybos pramonės tiekimo grandinei (defence supply chain);
  • Vieningos gynybos rinkos stiprinimą.

Svarbiausios ir reikšmingiausios iniciatyvos yra susijusios su vadinamuoju Europos Gynybos Fondu. Jį sudarys du taip langai – „Tyrimų langas“ (Research window) ir „Pajėgumų langas“ (Capability window). „Tyrimų lango“ rėmuose jau kitais metais planuojama paleisti Parengiamąją gynybos tyrimų programą (Preparatory action for CSDP Research), kuriai pirmaisiais metais skirta 25 mln. eurų, o per visą programą iki 2019 metų – apie 90 mln. eurų. Lietuvos įmonės taip pat galės dalyvauti šiuose tarptautiniuose projektuose ir gauti finansavimą. Nuo 2020 metų gynybos tyrimams planuojama skirti po 500 mln. eurų kasmet, taip Komisijai tampant vienu didžiausių gynybos tyrimų finansuotojų Europoje.

Žinoma, kartu pabrėžiama, kad valstybės neturi mažinti nacionalinio finansavimo gynybos tyrimams vien dėl to, kad sritį papildomai rems ES institucija. Šią Europos Komisijos iniciatyvą pozityviai įvertino ir gynybos pramonės įmonės, ir valstybės. Pirmosios taps realiomis finansavimo gavėjomis, o valstybės teoriškai turėtų gauti naudą per technologiškai modernesnius karinius pajėgumus.

„Pajėgumų langas“ daugeliui tapo gan netikėta iniciatyva. Šiuo atveju Komisija rengiasi įkurti struktūrą, per kurią ES valstybės bendrai įsigytų karinius pajėgumus. Kalbama apie bendrus projektus, karinius įsigijimus už 5 mlrd. eurų kasmet. Sunku pasakyti, kodėl minima tokia suma. Tikriausiai dėl to, kad būtent tiek trūksta tam, kad būtų pasiektas ES valstybių išsikeltas tikslas pasiekti, kad 35 proc. įsigijimų būtų vykdomi bendrai. Pabrėžiama, kad įsigijami pajėgumai liktų valstybių narių žinioje ir iniciatyva padėtų išvengti dubliavimosi, ginkluotės programos taptų efektyvesnės dėl masto ekonomijos, padidėtų ginkluotųjų pajėgų suderinamumas.

Visgi Komisija šiuo atveju eina tikrai toli – ir manyčiau, netgi per toli – mat įsigijimai būtų vykdomi per jos institucines struktūras ir, žinoma, griežtai laikantis ES Gynybos įsigijimų direktyvos reikalavimų. Kyla klausimas, kodėl valstybės turėtų vykdyti įsigijimus per Europos Komisiją? Ar joms iki šiol trūko kokių nors koordinacinių instrumentų? Vargu. Mat bendri įsigijimai Europoje vyksta, ar tai būtų dvišaliu, daugiašaliu pagrindu, per Europos ginkluotės organizaciją (OCCAR), Europos Gynybos Agentūrą, NATO struktūras. Jei tokie įsigijimai vyksta ribotu mastu, tai tikrai ne dėl to, kad nėra tinkamų instrumentų, o dėl to, jog yra daugelis kitų aspektų, kurių Komisija tinkamai neįvertino dėl patirties stokos gynybos srityje.

Kiekvienas, bent kiek susidūręs su bendrais gynybos įsigijimais, žino, kokia tai sudėtinga sritis, kaip sunku suderinti nacionalinius reikalavimus. Paskutinių bendrų ginkluotės programų (tokių kaip transporto lėktuvų A400M ar sraigtasparnių NH 90) patirtis rodo, kad bendros programos turi didelių problemų su efektyvumu. Skirtingi reikalavimai, darbo pasidalijimas dažnai lemia, jog programos vėluoja ir didesnis užsakomų sistemų skaičius nepadeda sumažinti programos kaštų. Greičiau atvirkščiai – jos kyla.

Sunku įsivaizduoti, kad valstybės sutiktų dalyvauti bendruose įsigijimuose per Komisijos struktūras, atsisakydamos jau dabar egzistuojančių tarpvyriausybinių stuktūrų. Gynybos įsigijimai Europoje ne tik yra susiję su nacionaliniais šalių saugumo interesais, bet ir su strateginės autonomijos klausimais. Didžiosios ES šalys turi atitinkamą gynybos pramonės bazę, iš kurios praktiškai ir įsigyja savo svarbiausius gynybos pajėgumus. Taip pat reikėtų pažymėti, kad gynybos tyrimų programa bus atvira tik Europos įmonėms. Dėl paties „Pajėgumų lango“ konkrečiai neužsimenama, bet tikriausiai būtų svarstoma, kad įsigijimai būtų vykdomi tik iš ES gynybos įmonių. Prie tokio spaudimo, manau, prisidėtų ir didžiausios ES gynybos įmonės. ES šalių, kurios yra ir NATO narės, ir neturi reikšmingos gynybos pramonės, tai tikrai nebūtų naudinga.

Žinoma, Komisija viešai pripažįsta, jog šio „Pajėgumų lango“ įgyvendinimas priklausys nuo valstyvių narių įsitraukimo, bet tikriausiai prieš tai vertėjo su jomis ir pasikonsultuoti. Ar Komisija siūlo kokį nors meduolį šalims, kurios nuspręstų vykdyti įsigijimus per jos struktūras? Iš principo taip. Komisija galimai padengtų administracinius šių struktūrų kaštus ir neskaičiuotų šių įsigijimų į valstybės išlaidas pagal Stabilumo ir Augimo Paktą, kitaip tariant neįtrauktų į biudžeto deficito rodiklių skaičiavimus. Visgi, realiais skaičiais kalbame apie 0,000X procento nuo bendro vidaus produkto, taigi iš principo ne kažin ką keičiančio skaičiaus.

Gynybos veiksmų plane taip pat siekiama imtis priemonių stiprinti mažesnes gynybos įmones, kurios dažniausiai tiekia komponentus ar sistemas didiesiems žaidėjams. Viena iš kliūčių šioms įmonėms yra finansavimo problema. Bankai dažniausiai neskolina gynybos įmonėms. Šiuo metu Europos Investicijų Bankas taip pat negali skolinti gynybos projektams, tam reikia keisti skolinimo taisykles. Skolinimo taisykles keičia banko valdymo organas, kurį sudaro valstybių narių finansų ministerijų atstovai. Vėlgi, taip pat ir šiuo atveju teks kalbėmis su valstybėmis narėmis.

Kitas veiksmas, apie kurį jau kurį laiką buvo diskutuojama – tai struktūrinių fondų atvėrimas gynybos įmonėms, nes šiuo metu finansavimas su gynyba susijusiems projektams negali būti skiriamas. Visgi pats tekstas dokumente yra gan neaiškus – Komisija kviečia nacionalines institucijas, kurios skirsto ES paramą, remti ir smulkias- vidutines įmones, kurios veikia gynybos srities tiekimo grandinėse (tai yra, tiems kurie yra tiekėjai didžiosioms įmonėms). Nėra aišku, ar gynybos įmonių projektų finansavimas per struktūrinius fondus taps visiškai galimu, ar tik ribotu mastu.

Plane taip pat kalbama apie Vieningos gynybos rinkos stiprinimą. Šiuo atveju, omenyje turimos Gynybos įsigijimų direktyva bei Licenzijų eksportui ES viduje direktyva. Nors teigiama, kad dauguma įsigijimų ES vykdoma ne pagal direktyvą ir daugumą licenzijų išduodama taip pat ne pagal direktyvą, visgi nė vienos iš jų nesiruošiama keisti, nes manoma, kad jos yra tinkamos. Teigiama, jog viso labo tereikia stiprinti jų įgyvendinimą. Tam bus išleistas rekomendacijų paketas. Vadinasi, realiai didelių pokyčių neverta tikėtis.

Didžiausi ir reikšmingiausi Gynybos veiksmų plano pasiūlymai vienareikšmiški yra susiję su „Tyrimu langu“ ir „Pajėgumų langu“. Jei Europos Komisijos skiriamas finansavimas gynybos tyrimams tikriausiai bus vertinamas kaip sveikintinas žingsnis, tai bandymas bristi į pajėgumų sritį greičiausiai nesulauks didelės sėkmės dėl Komisijos patirties stokos ir raudonos linijos peržengimo gynybos srityje.

Komisijos žingsnis į gynybos sritį yra beprecedentis, tačiau kiek toli ji žengs, priklausys nuo valstybių narių, taip pat ir nuo Lietuvos, pozicijos. Šiame kontekste labai svarbu yra įvertinti, kiek tai paveiks Lietuvai ypatingai svarbius transatlantinius ryšius (pavyzdžiui, dalinai uždarant Europos gynybos rinką nuo JAV kompanijų). Pirmosios diskusijos dėl šio plano numatomos jau gruodį. Per artimiausią pusmetį paaiškės, kurios iš šių inicityvų bus pradėtos įgyvendinti.

Straipsnyje išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: