Kas lemia, kurį kelią rekonstruoti?

Žvyrkelis (© Organizatoriai)

Kauno jau kurį laiką nebegalima vadinti duobių sostine, tačiau situacija apskrityje yra šiek tiek prastesnė - žmonėms važiuoti iki didmiesčio vis dar tenka žvyro keliais. Visgi iniciatyvūs vietos gyventojai kartu su Kauno aukštųjų mokyklų ir Kauno rajono savivaldybės pagalba tikisi, kad žvyrą pakeis asfalto danga.

Prašymus grįs moksliniais tyrimais

Pasaulyje įprasta praktika, kai vietos gyventojai ir valdžia glaudžiai bendradarbiauja su miesto aukštosiomis mokyklomis, naudojasi jų patirtimi, žiniomis bei specialistais, siekdami gerinti gyvenimo kokybę ar spręsdami miesto probleminius klausimus. Vienu iš tokių sinergijos pavyzdžių tapo ir Kvesupio kaimų bendruomenė, kuri kreipėsi į Kauno technikos kolegiją (KTK) dėl kelių infrastruktūros gerinimo galimybių studijos. Pasak bendruomenės atstovo Virginijaus Rabačiaus, tokia studija padės argumentuoti, kodėl bendruomenei būtinas asfalto, o ne žvyro dangos kelias.

„Braziūkų kaime gyvena virš kelių šimtų žmonių, kasdien 140 keliu, kelio Kaunas – Šakiai dalimi, važinėja viešasis transportas, vežantis vaikus į mokyklas mieste, gyventojai vyksta apsipirkti ir dirbti į Kauną. Taip pat per Braziūkus yra pasiekiamos kitos gyvenvietės ir taip išvengiama didelės apylankos. Deja, čia esantis žvyro kelias, ypač po rudens liūčių ar prisnigus, tapdavo nepravažiuojamas, o sausu vasaros metu stipriai dulka. Tad nusprendėme kreiptis į Kauno rajono savivaldybę dėl kelio gerinimo galimybių. Tam, kad parodytume, jog tai nėra tiesiog mūsų norai, šį prašymą nutarėme pagrįsti atliktais tyrimais ir kreipėmės į KTK, kuri garsėja ruošiamais kelių inžinerijos specialistais. Atlikti tyrimai parodė kelio asfaltavimo ekonominį naudingumą ir būtinumą, todėl tikimės, kad šie argumentai padės pagerinti susisiekimą su Kaunu ir kitais miestais“, - sako V. Rabačius.

KTK inžinerijos mokslų fakulteto dekano Vytauto Valaičio teigimu, įprastai kelio tyrimai atliekami privataus verslo, prieš rekonstruojant ar norint pakelti valstybinės reikšmės kelio kategoriją.

„Lietuvoje yra vykdoma Europos Sąjungos (ES) finansuojama ,,Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklo infrastruktūros modernizavimo ir plėtros“ programa iki 2020 metų, pagal kurią nustatyta tvarka atliekami kelių infrastruktūros gerinimo darbai. Valstybinės reikšmės keliams tyrimus atlieka privatus verslas, o, norint argumentuoti vietinės reikšmės kelio rekonstrukcijos darbų reikalingumą ir iš to būsimą ekonominę naudą regionui, reikia ieškoti partnerių. Šiuo atveju partneriais tapo mūsų specialistai ir jų kuruojami studentai, kurie galėjo atlikti realius praktinius darbus, skaičiavimus, patikrinti, kaip veikia teorinės žinios ir pamatyti, kokia iš to bus gaunama nauda vietos gyventojams ir visam regionui. Taip pat kaip aukštoji mokykla turėjome galimybę prisidėti prie regiono vystymo, tapti pavyzdžiu ir parodyti kitoms bendruomenėms ar institucijoms, kad aukštosios mokyklos yra miesto dalis, kuri su dideliu noru gali prisidėti prie bendro gerbūvio kūrimo ir gerinimo“, - tikisi ir į kolegiją kreiptis ragina V. Valaitis.

Kelio rekonstrukciją lemia gausybė faktorių

Pasak projektą kuravusios KTK praktikų vadovės Reginos Motienės, daugeliui nėra žinoma, kad, norint rekonstruoti kelią ir pakelti jo kategoriją, būtina atsižvelgti į labai daug faktorių.

„Į Braziūkų gyvenvietę veda 4 skirtingi keliai privažiavimo keliai su žvyro danga, todėl, norint argumentuoti vieno ar kito kelio rekonstravimą įrengiant asfalto dangą, reikėjo atlikti tyrimus visuose ruožuose. Vertinant kelius buvo parinkti atitinkami kriterijai: gyventojų nuomonės, faktinio eismo intensyvumo ir jo didėjimo, orientacinės rekonstravimo darbų apimties ir darbų kainos. Norint palyginti ruožų rekonstravimo darbų apimtis ir jų preliminarias kainas, atliktas kelio techninių parametrų tyrimas: esamų kelių pločio, ilgio, skersinių bei išilginių nuolydžių, posūkių kreivių matavimai, aprašyta dangos bei kelkraščių būklė. Šie darbai atlikti praeinant visą kelio ruožą ir išmatuojant reikalingus parametrus. Taip pat specialia įranga paimti tiriamų kelio ruožų viršutinių sluoksnių (iki 40 cm), grunto bandiniai (kernai). Pagal juos įvertinta esama tiriamų žvyrkelių viršutinių sluoksnių būklė.

Nemažiau svarbu ištirti keliu važiuojančių automobilių ir sunkiasvorių transporto priemonių srautą. Šis tyrimas buvo atliktas skirtingomis savaitės dienomis ir įvairiu paros metu. Pagal stebėjimo rezultatus nustatytas būsimas 10 metų eismo intensyvumo augimas tiriamuose ruožuose.

Dar vienas aspektas – aplinkosauga ir žaliosios zonos. Mūsų tiriamoje gyvenvietėje 3 iš 4 kelių buvo miško keliukai, todėl, norint juos rekonstruoti, reikėtų kirsti medžius, padaugėtų darbų, padidėtų jų kaina, o svarbiausia – būtų daroma žala gamtai“, - teigia R. Motienė.

Pasak specialistės, kelias privalo būti saugus visais metų laikais, ekologiškas, neturėtų dulkėti, jei tai yra žvyrkelis. Atsižvelgiant į visus kriterijus, atlikus variantų daugiakriterinį palyginimą, padaryta išvada, kad rekomenduotinas 3 variantas – asfaltuoti 10.9 km ilgio privažiavimo prie Braziūkų kaimo kelią. Tam prireiktų mažiausiai investicijų, be to, būtų išvengta invazijos į gamtą.

Lietuvoje žvyrkeliai mažėja palengva

KTK inžinerijos mokslų fakulteto dekano V. Valaičio teigimu, Lietuvoje žvyrkelių skaičius mažėja labai pamažu.

„Lietuvoje yra 21,254 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių: rajoninių – 14,573 tūkst. km, 4,935 tūkst. km – krašto, 1,744 tūkst. km – magistralinių kelių. Turbūt apie 95% visų šalies vietų galima pasiekti keliu, todėl bendra situacija nėra bloga. Tačiau žvyrinių kelių skaičius šalyje mažėja labai lėtai. Pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje buvo apie 8600 km žvyro dangos kelių. 2015 m. – 7100 km. Beveik per dešimtmetį sumažinta tik pusantro tūkstančio kilometrų. Šiandien yra priimtas sprendimas, kad savivaldybės kiekvienais metais privalo išasfaltuoti po 500 km rajono kelių. Tai turėtų pakeisti esamą situaciją. Tačiau aš dažnai studentams sakau, kad darbo užteks ne tik jiems, bet ir jų vaikams“, - situaciją vertina V. Valaitis.

Pasak KTK dekano, nors žvyro kelių yra daug, tačiau dalies jų būklė nėra prasta. Šie keliai tvarkomi atsižvelgiant į ekonominę situaciją.

„Didžioji dalis žvyrinių kelių Lietuvoje yra prižiūrimi. Svarbiausia, kad tokios dangos kelyje būtų sutvarkytas vandens nuvedimas, nes bet kokios formos vanduo yra didžiausias kelio kenkėjas. Vanduo turi turėti galimybę nutekėti į kelkraštį, taip pat turi būti padaryti skersiniai nuolydžiai. Kuo kelio paviršius nelygesnis – tuo didesnio nuolydžio reikia. Vairuotojams toks kelias nėra labai patogus, reikia pasirinkti atitinkamą greitį, įvertinti nuolydį, tačiau tai svarbu, nes kitaip ant kelio telkšos balos, atsiras duobės, kelias taps pavojingas”, - sako jis.

V. Valaičio teigimu, prižiūrint žvyrkelius, labai svarbu yra žvyro sluoksnio permaišymas ir profiliavimas su autogreideriais, nes neprižiūrimas žvyras turi savybę išsiskaidyti į akmenukus ir rieduliukus, atsiranda kelio dulkėjimas, kuris labai gerai pastebimas karštą, sausą vasarą. Žvyro danga praranda sankabumą, akmenukai pradeda lakstyti iš po automobilių ratų. Profiliavimas greideriais išlygina dangą, suteikia nuolydį, permaišo žvyrą. Taip yra atkuriamos žvyro pirminės savybės. Jei yra galimybė, svarbu laistant žvyrą sutankinti. Tada pagerėja žvyro danga tvirtumo atžvilgiu, išvengiama provėžų.

Pagal Europos Sąjungos ,,Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklo infrastruktūros modernizavimo ir plėtros“ programą planuojama iki 2020 metų (2014–2020 m.) išasfaltuoti žvyrkelius, įdiegti aplinkosaugines priemones, modernizuoti ir plėsti krašto ir rajoninius kelius, išplėsti viešojo transporto infrastruktūros ir skirti dideles lėšas eismo saugumui užtikrinti. Gerinant eismo sąlygas krašto ir rajoniniuose keliuose, tokiems kelių ruožams tvarkyti bus skiriama daugiau dėmesio.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: