Šiuolaikinio meno atstovės parodoje Kaune – diskusijos migracijos klausimais

Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Dykumėjimas“
Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Dykumėjimas“
© Organizatoriai
Alfa.lt
2016-11-15 15:22

Lapkričio 17 d., 19 val., POST galerijoje, Kaune, bus pristatyta produktyvios šiuolaikinio meno kūrėjos Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Dykumėjimas“. Paroda veiks nuo lapkričio 18 iki gruodžio 1 dienos.

Šiuolaikinį meną pristatanti POST galerija yra viena aktyviausių Kauno meno institucijų, kuri bendradarbiaudama su „Kristinos Inčiūraitės studija“, kviečia į Kristinos Inčiūraitės parodą. Joje pristatomi keli naujausi menininkės kūriniai – audiovizualinė instaliacija „Dykumėjimas“, piešinių ciklas „Masačusetsas, Vašingtonas“ bei ankstesnis menininkės eksperimentinis filmas „Fragmentas kaip priežodis“, tapęs atspirties tašku šiai personalinei parodai.

„Fragmentas kaip priežodis“ buvo rodytas performatyvaus renginio metu Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, 2014 metais. Šiame filme pristatomas filmo „Saulė“ („Сóлнце“, 2005, rež. Aleksandras Sokurovas) veikėjo monologo fragmentas – užsimenama apie XX a. pradžios laikotarpį, kada japonai siekė įsikurti Amerikoje, tačiau 1924 m. federaliniu įstatymu buvo uždrausta tos šalies gyventojams imigruoti į JAV. Po kiek laiko šis prieštaringai vertinamas įstatymas buvo pakeistas. Istoriniai faktai derinami su šiuolaikiniu Japonijos kontekstu. Menininkės filmui savo asmenines fotografijas apie Japonijos kasdienybę suteikė garsi švilpautoja Mariko Takagi, kuri šį filmą įgarsino – sušvilpavo Japonijoje populiarias amerikietiškas melodijas.

Parodoje bus kalbama apie migracijos klausimus, konkrečiu istoriniu laikotarpiu opius ne tik japonams, bet ir lietuviams, iki nepriklausomybės atgavimo retai galėjusiems keliauti į Vakarus. Itin subtiliai, abstrahuota menine kalba parodoje bus bandoma atkreipti dėmesį į dabartinę pabėgėlių problemą, išreiškiamą audiovizualiniu pavidalu.

Bandydama apibendrinti projekto koncepciją, menininkė aiškina: „Kalbant iš ekologinės perspektyvos, sakoma – kai pažeidžiama dirvos augalinė danga, padidėja erozija, dirva degraduoja. Tai dykumėjimo procesas. Tačiau dykumėjimą šiame projekte galėtume mėginti suvokti kaip susitraukiantį erdvėlaikį: laiko ir erdvės klostės užkloja viena kitą niveliuodamos įvairius parametrus, pagal kuriuos matuojame visuomenėje vyraujantį socialinį, politinį ar kultūrinį klimatą. Tačiau jis toks išsausėjęs, kad geresnio gyvenimo pažadai mirguliuoja kaip dykumos miražas. O tolerancija ir veidmainystė maišosi tarpusavyje, pakyla it smėlio audra ir uždengia horizontą... Pilka ir geltona. Abstrahuotoje dvispalvėje dykumoje pasklinda žemo dažnio garso virpesiai ir sušvilpautų melodijų atgarsiai.“

reklama

Konceptualia meno raiška pasižyminti Kristinos Inčiūraitės kūryba itin dažnai pristatoma Lietuvoje ir kitose šalyse. Jos videoinstaliacijos, eksperimentiniai filmai, fotografijos, objektai ar performatyvūs projektai pristatyti meno institucijose, tokiose kaip Ukrainos Nacionalinis meno muziejus Kijeve, „Oi Futuro“ kultūros centras Rio de Žaneire, Kalmaro meno muziejus Švedijoje, Šiuolaikinio meno centras „Laznia“ Gdanske, „ar/ge kunst Galerie Museum“ Bolcane, KUMU meno muziejus Taline, „Muzeum Sztuki“ Lodzėje, „Mucsarnok“ Budapešte, „NGBK“ Berlyne, „Casino Luxembourg - Forum d'art contemporain“ Liuksemburge, Pori meno muziejus Suomijoje, „Fondazione Sandretto Re Rebaudengo“ Turine, Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir kitose.

Šiuolaikinio meno atstovės parodoje Kaune – diskusijos migracijos klausimais

Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Dykumėjimas“