Rekordiniais karščiais pažymėti metai nedžiugina mokslininkų

Alinantis karštis (SCANPIX )

Atrodo, kad 2016 m. bus patys karščiausi metai žmonijos istorijoje, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), o Pasaulio bankas apskaičiavo, kad kasmet 26 mln. žmonių pragyvenimo lygis pasiekia skurdo ribą dėl stichinių nelaimių, tuo pabrėždamas klimato kaitos pavojų, praneša naujienų agentūra AFP.

Tačiau mokslininkai paskelbė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurias sukelia degantis iškastinis kuras, - pagrindinė klimato atšilimo priežastis - trečius metus iš eilės, t.y. nuo 2015 m., išlieka stabilios.

Visos trys ataskaitos pasirodė tuo pat metu, kai Marakeše prasidėjo aukšto lygio JT klimato kaitos konferencija, visiems bandant atsitokėti po Donaldo Trampo (Donald Trump), neigiančio klimato kaitą, atėjimo į Baltuosius rūmus.

Mokslininkų manymu, geras ženklas yra tai, kad ekonomikos augimas ir CO2 emisijos nebėra tiesiogiai susiję. Tačiau nemažėjantis emisijų kiekis kelia grėsmę, kad žemėje prasidės pražūtingos audros, sausros, karščio bangos ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Mokslininkai įspėja, kad būtina greitai ir iš esmės apriboti CO2 taršą, priešingu atveju žmonija per keletą dešimtmečių išeikvos savo „anglies dvideginio biudžetą“ – CO2 kiekį, kurį pasiekus, peržengiama pavojinga riba ir prasideda pražūtingas klimato šilimas.

Pirmadienį JT paskelbė, kad 2016 m. pasaulinė temperatūra, „labai tikėtina“, bus 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei iki prasidedant industrializacijai.

17 karščiausių metų bus praėję šiame amžiuje, teigia Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO).

Pasaulis jau pavojingai priartėjo prie viršutinės 2 laipsnių Celsijaus ribos, kuri buvo nustatyta 196 valstybių pasirašytame Paryžiaus susitarime, įsigaliojusiame anksčiau šį mėnesį. Kai kuriose arktinėse Rusijos dalyse temperatūra buvo 6-7 laipsniais Celsijaus didesnė nei ilgalaikis vidurkis, pranešė WMO.

Pasaulio bankas savo ataskaitoje paskelbė, kad kasmet dėl stichinių nelaimių 26 mln. žmonių pragyvenimo lygis smunka iki skurdo ribos, jos pridaro daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių žalos – tai gerokai viršija sunaikinto turto vertę.

Šie duomenys artimiausiais metais tiktai augs, nes klimato kaita sustiprina destruktyvią ciklonų, potvynių ir sausrų galią.

ELTA

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.

Taip pat skaitykite: