Trys mitai apie gipskartonį: kur tiesa, o kur – melas?

Statybos
Statybos
© Andrius Vaitkevičius
Alfa.lt
2016-09-13 05:50

Gipskartonis supelys, vaikui metus kamuolį, suskils, konstrukcija neatlaikys sunkios knygų lentynos... Mitų apie gipskartonio konstrukcijas – išties nemažai. Vieni jų kyla dėl naujovių sukeliamos baimės, kiti – dėl informacijos stokos ar nekokybiško darbo pasekmių. Nenuostabu, juk įsirenginėjant būstą ir renkantis statybos priemones suklysti nenori niekas. Tad ar rinkdamiesi gipskartonio konstrukcijų medžiagas tikrai rizikuojate? Ir kaip tinkamai montuoti gipskartonį, kad išvengtumėte dažniausiai daromų klaidų?

Pelėsio išvengsite šiltindami

Vienas dažniausiai girdimų mitų apie gipskartonį – kad jis pelyja. Su šiuo reiškiniu gipskartonis siejamas nepelnytai – juk pats savaime vandens negeneruoja. Iš tiesų pelėsiui palankias sąlygas sukuria neteisingai atliktas išorinių sienų vidinės pusės šiltinimas. Negaudama pakankamai šilumos, siena peršąla, o paviršiuje ima kondensuotis patalpos drėgmė – tai vadinama rasos taško efektu.

„Atsidūrus tokioje situacijoje gali pasirodyti, jog reikia pakelti drėgstančios sienos paviršiaus temperatūrą, naudojant šilumą izoliuojančias medžiagas. Tam neretai pasitelkiama mineralinė vata, polistireno plokštės. Deja, po tokio apšiltinimo išorinės sienos paviršiaus temperatūra tik dar labiau krenta, o pelėsį auginančios drėgmės – kondensato – padaugėja. Taigi pats gipskartonis savaime pelėsiui palankių sąlygų nesukuria – tai dažniausiai padaro su šiltinimo ypatybėmis nesusipažinę meistrai“, – pasakoja įmonės „Knauf" technikas Kastytis Vaseris.

Pasak K. Vaserio, prieš pradedant šiltinti iš vidaus labai svarbu įvertinti vidaus patalpų santykinę drėgmę bei išorinės sienos būklę. Neigiamą drėgmės poveikį gali stabdyti specialios perlito termoizoliacinės plokštės. Naudojant tokią šiltinimo sistemą, susidaręs kondensatas (o jis susidaro visada, jei tam yra palankios sąlygos) yra sugeriamas plokštės ir išgarinamas į patalpų vidų. Tokios sistemos dar vadinamos difuziškai atviromis. Variantų daug, kiekvienas atvejis – individualus, tad jei tik įmanoma, išsamų įvertinimą ir saugų šiltinimo būdą patikėkite specialistui, pasikonsultuokite.

reklama

Gipskartoniui vonioje – ne vieta?

Nors pagrindinė pelėsio susidarymo priežastis – peršąlančios sienos, dažnai sakoma, jog jis atsiranda ir gipskartonio plokštėmis dengtose drėgnose patalpose. Argumentuojama, kad vonios, dušo kambariai ar virtuvė gali pasiekti net 100 proc. siekiančią santykinę oro drėgmę ir dėl to sienos ima pelyti. Vis dėlto ekspertas primena, jog namuose šių kambarių drėgmės lygis nuolat kinta, o jais nesinaudojant grįžta į normos ribas.

„Kambariuose, kuriuose staigiai keičiasi drėgmė, itin svarbi vėdinimo sistema. Jei ji veikia nepriekaištingai, ryte prikaitintas ir įdrėkęs vonios kambarys dienos metu visiškai išdžius, o vakare vėl galės būti intensyviai naudojamas. Jei užtikrinamas vėdinimas, o apdailai naudojamos impregnuotos žalios arba mėlynos spalvos gipskartonio plokštės, pelėsis neatsiras“, – sako K. Vaseris.

Gipso plokštės pritaikomas net nuolat drėgmės būsenoje esančiose patalpose – sporto klubų dušinėse, SPA centruose. Nors laiko išdžiūti tokios patalpos praktiškai neturi, pelėsio išvengiama naudojant stiklo pluoštu, o ne kartonu dengtas plokštes, kurių vandens įgeriamumas mažesnis arba lygus 3 proc. Namuose tokio lygio priemonės ne visada reikalingos – dažniausiai užtenka pasirūpinti tinkama oro ventiliacija ir patalpos džiovinimu.

Atsparesnis, nei gali pasirodyti

Dar vienas dažnai sutinkamas mitas – menkas gipskartonio plokščių atsparumas. Ar galima kabinti sunkų paveikslą, spinteles? Ekspertas rekomenduoja vertinti ne laisvai stovinčios plokštės, o visos konstrukcijos pajėgumą. Ant karkaso sumontavus kelis sluoksnius, stiprumo parametrai gerokai išauga, tad ant dvigubo gipskartonio sluoksnio jau galima kabinti lentynas, paveikslus. Itin sunkiai įrangai – boileriui, santechniniams prietaisams – karkase turėtų būti montuojama traversu vadinama konstrukcija. Ji tiesiogiai perima kabinamo objekto apkrovą ir perduoda ją į grindis.

„Kabinant lengvus daiktus, tokius, kaip paveikslai, pakanka paprastų „kabliukų“, atlaikančių nuo 5 iki 15 kilogramų svorį, tačiau naudojant specialius varžtus, montuojant metalines tuštumines movas, galima pasiekti ir 55–65 kilogramų galią vienam taškui. Tokių derinių užtenka spintelėms, lentynoms – dažniausiai kabinamiems buities rakandams“, – sako K. Vaseris.

Manantiems, jog gipskartoniui pralaužti pakanka stipriau atsitrenkti ar mesti vaiko žaislą, ekspertas pataria nepainioti realybės su amerikietiškomis komedijomis. Gipskartonio plokštės jau kurį laiką sėkmingai naudojamos mokyklų sporto salėse, o modifikavus sistemas tampa tinkamos naudoti prabangiose parduotuvėse, bankuose, netgi šaudyklose. Tinkamai sumontuota pertvara nepažeidžiama ir namuose, ypač naudojant tvirtesnes plokštes, montuojant dvigubą apkalą.

Svarbiausia – kokybė

Norint sėkmingai taikyti sausosios statybos praktiką namuose, reikėtų nepamiršti, jog kiekvienas apdailos atvejis – individualus ir reikalaujantis kokybės. Jei prieš įrengimą pasikonsultuosite su profesionalais, pasirinksite tinkamą priemonių paketą ir atsakingus meistrus, gipskartonio ilgaamžiškumas paneigs visus iki tol girdėtus mitus.

reklama