Savaitgalinis keliautojas po Lietuvą sukūrė 800 įdomiausių vietų žemėlapį

K. Žukausko kelionių po Lietuvą akimirkos. (K. Žukausko nuotr.) (© Asmeninis albumas)

Nepailstantis keliautojas po Lietuvą sukūrė savo interaktyvų žemėlapį, kuriame sužymėjo 800 vertų dėmesio objektų. Riedantiems automobiliu patogiuose maršrutuose – ir Plaktukų muziejus, ir vietinis Sueco kanalo pusbrolis. Prireikė beveik dvejų metų knaisiojimosi po miestų ir rajonų turizmo svetaines, bandymų referatuose apie kraštotyros muziejus atrasti turistams reikalingas tikslias koordinates ir daugybės per Lietuvą prasuktų kilometrų, kol sumanymas pasižymėti apžvalgos bokštų maršrutą tapo solidžiu žemėlapiu.

Beveik visuose didesniuose šalies miestuose ir miesteliuose buvęs keliautojas, komunikacijos agentūros „Maniac“ direktorius Karolis Žukauskas suskaičiavo, kad iš savo sužymėtų 800 įdomių objektų aplankė gal net mažiau nei pusę. Vien pilių ir dvarų, kuriuos jau matė arba ketina pamatyti, rado daugiau nei 300.

Su šeima keliauti mėgstantis vilnietis pastebėjo, kad miestų ir miestelių turizmo svetainės dažnai tvarkomos gana atsainiai: lankytini objektai išskirstomi po seniūnijų puslapius, kartais įkeliamos netikslios koordinatės, dešimtmečiais nekeičiamos nuotraukos, aprašymai. Planuojant pakeliauti po Lietuvą savaitgalį, dažnai toks tingus požiūris į savo miesto turizmą atimdavo daug laiko bandant sužvejoti reikalingą informaciją. Net ir turistų apgultų Trakų turizmo informacijos centro svetainė neblizga modernumu ir patogumu. Užtat Skuodo, Molėtų, Kurtuvėnų svetainėse turistas ras viską, ko reikia, – netgi iškart perpras kiekvieno miesto išskirtinumą.

Man pirmiausia įdomu, ar pats visus tuos žemėlapyje sužymėtus 800 taškus aplankėte ir kur dažniausiai apie juos rasdavote informacijos – turizmo informacijos centrų puslapiuose, klausydamas draugų rekomendacijų?

Ne, kad ir kaip norėčiau, toli gražu nesu aplankęs tikriausiai net pusės iš visų žemėlapyje esančių taškų – vadinasi, kelionėms po Lietuvą erdvės dar yra. Esu buvęs daugmaž visuose Lietuvos miestuose ir didesniuose miesteliuose, bet, kurdamas šį žemėlapį, atradau labai įdomių ir dar negirdėtų objektų. Vien pilių ir dvarų čia bus daugiau nei 300, geriausiu atveju mačiau trečdalį jų.

Informaciją pirmiausiai rinkau iš savo buvusių kelionių po Lietuvą – tas vietas lengviausiai atsekti žemėlapyje. Dvarų ieškojau atskiruose žemėlapiuose, dvarų paveldo puslapiuose. Ir didžiausia dalis turizmo objektų surinkta iš visų 60 rajonų turizmo bei nacionalinių ir regioninių parkų svetainių. Informacijos apie juos kaip ir pakanka, internete atrasti galima kiek tik nori, bet vienoje vietoje patogiai lyg ir nebuvo sudėta –yra keletas alternatyvų, bet dažniausiai jos nelabai patogios naudotis kelionės metu.

Kiekvienas rajonas turi susikūręs savo turizmo tribūną, joje lankytinus objektus dar skaido pagal seniūnijas ir panašiai, tai, norint pervažiuoti Lietuvą, reikėtų informaciją susirinkti iš kokių 10–12 skirtingų svetainių. Ir tai nebūtų problema, bet dauguma objektų pateikiami be koordinačių – tai ir užtruko daugiausiai laiko, nes norėjau kiekvieną žemėlapyje nurodyti tiksliai ten, kur jis yra. Labai daug kartų teko jų ieškoti vizualiai per „Google“ žemėlapius su satelito režimu – žinau tik kaimą, o kur konkretus dvaras, sinagoga ar apžvalgos bokštas stovi, reikėdavo atsekti pagal formą, stogą ir panašiai. Užtruko, bet radau visus, kurių ieškojau, – išėjo savotiška virtuali kelionės po Lietuvą forma.

Įdomu, kokie penki netikėčiausi, labiausiai nustebinę objektai, apie kuriuos nebuvote girdėjęs arba žinojote labai nedaug?

Visiškai negirdėtų iki tol objektų neradau daug, bet keliolika netikėtų ir malonių atradimų buvo. Įstrigo Plaktukų muziejus – net nebūčiau pagalvojęs, kad toks egzistuoja. Nežinau, ar jis įdomus, bet pati idėja labai patiko – daug įdomiau nei tiesiog dar vienas į suneštinį kaimo rakandų balių panašus „kraštotyros muziejus“.

Nustebino ir karaimų maldos namai, kenesa, įsikūrę panosėje Vilniuje, Žvėryne, apie kuriuos nebuvau net girdėjęs – gėda! Labai įdomūs pasirodė du istoriniai objektai, apie kuriuos paskui domėjausi plačiau, – laivybai skirtas 15 kilometrų Ventos–Dubysos perkasas, mūsų vietinis XIX amžiaus Sueco kanalas; ir Kudirkos Naumiestyje esantis vienintelio Europoje po karo neatstatyto ir dėl to išnykusio Širvintos miesto muziejus.

Pačiam kiek netikėtai Lietuvos miesteliuose radau daug sinagogų, visas jas sudėjau į žemėlapį – skirtingai nei bažnyčios, jos baigia sunykti, todėl reikėtų lankyti dabar, kol nevėlu.

Sakote, kad vis nerasdavote patogios sistemos, kur būtų surikiuoti visi svarbiausi lankytini objektai, o ne nuobodūs muziejai, nereikšmingi paminklai, storesni medžiai. Taip išeitų, kad savivaldybės nelabai moka reprezentuoti savo vertingiausias lankytinas vietas ir įdomiausias veiklas?

Taip pat kalbėjote apie rajono turizmo svetaines, kurios ne visos spindėjo informatyvumu ir profesionalumu. Kokios jų didžiausios klaidos ir ką galėtų padaryti geriau?

Savivaldybėms, arba turizmo centrų darbuotojams, dažnai trūksta paprasto suvokimo, kokia elementari informacija turi būti pateikiama apie jų turizmo objektus, kad jie būtų randami ne tik internete, bet ir realybėje. Suskirstymas į logiškas grupes, trumpas kiekvieno objekto aprašymas, vizualinė informacija: bent po vieną nuotrauką, ir būtinai tikslus adresas su koordinatėmis – čia yra elementari turizmo informacijos sklaidos higiena, bet net ir ji ne visiems įkandama. Nežinau, ko trūksta, įgūdžių, patirties, noro ar finansavimo, bet labai didelė dalis turizmo svetainių sukurtos kreivai: sau, bet ne turistams.

Kartais užtektų patiems turizmo darbuotojams išbandyti savo svetainę, tarsi jie būtų pirmą kartą į rajoną atvykę keliautojai, – pažiūrėti, ar informacijos ne per mažai ir ne per daug. Per didelis informacijos kiekis irgi dažna problema, kartais apie kiekvieną objektą pateikiami referatai. Patikrintų, ar yra nuorodos, dar geriau – žemėlapiai, ar nereikia įdomių objektų ieškoti pagal seniūnijas (kai kurie įsigudrina taip varginti turistus).

Aiškiai išsiskiria didieji miestai, jų svetainės patogiausios, bet ir dalis mažesnių miestelių labai neblogai pasistengė. Pavyzdžiui, žemaitišku pavadinimu save pristatantis Skuodas, paprastos, gražios ir aiškios Molėtų, Raseinių, Telšių, Kurtuvėnų svetainės. Biržų būtų nebloga, bet nuotraukas sukėlę mažas ir neleidžia pasididinti – kam slėpti?

Tokių trūkumų radau daugelyje svetainių – kol žiūri, viskas gražu, kai pradedi planuoti maršrutą, pradeda lįsti klaidos: pavyzdžiui, Utenos turizmo svetainėje apsidžiaugiau radęs kiekvieno objekto GPS koordinates, bet kai sutikrinau, paaiškėjo, kad dauguma jų prašauna kilometrą pro šalį, reikėjo tikslintis kituose šaltiniuose. Pasvalio muziejaus svetainėje surinktos įdomiausios rajono vietos, gražiai aprašytos, su nuotraukomis, bet adresų nėra – nori aplankyti, ieškok pats.

Iš blogiausių atvejų prisimenu Trakų svetainę – paradoksalu, bet turinti visas turizmo galimybes ir srautus vietovė nesugeba užtikrinti normalaus informacijos pateikimo. Tragiškai atrodo Širvintų turizmo svetainė – paskutinį kartą atnaujinta prieš 5 metus (nemeluoju, nurodyta data), dalis nuotraukų – arba iš tarybinių laikų, arba iš paskutinio XX amžiaus dešimtmečio. Elektrėnų savivaldybė apskritai tinginiai, visa lankytinų objektų informacija pateikta skurdžiame poros lapų „Word“ dokumente (!) – tik pavadinimai, be jokių aprašymų. Duokit aštuntokams, jie per geografijos pamokas geriau sukurs.

Dar labai didelė problema – nesugebėjimas atrinkti įdomesnių turizmo objektų, dažnai visi pateikiami vienoje krūvoje. Įdomūs dvarai kartu su kokiais nors paminklais ar koplytstulpiais, kurie, deja, dažniausiai įdomūs tik vietiniams ir jais nereikia vilioti turistų. Mačiau ir kuriozinių atvejų, pavyzdžiui, Kaišiadorys geležinkelio pralaidą pateikia kaip turistų lankytiną objektą, ši informacija perkelta į oficialią Lietuvos turizmo svetainę: http://kaisiadorys.lithuania.travel/lt/kaisiadoryslithuaniatravel/lankytinos-vietos/gelezinkelio-pralaida/65406. Iki visiško absurdo trūksta tik šulinių dangčius sužymėti – kad ir kuo ypatinga būtų ta geležinkelio pralaida, bet ne tokiais dalykais reikia vilioti turistus.

Ir su tokia informacija susidurdavau kaskart, norėdamas susiplanuoti savaitgalio maršrutą Lietuvoje, – su turistinėmis knygomis keliauti nepatogu, nes GPS koordinačių nėra, internete pateikiama informacija padrika.

Dabar, pradėjęs nuo apžvalgos bokštų žemėlapio savo poreikiams, pabaigsiu patogiu naudoti įrankiu kelionėmis po Lietuvą. Informacijos aš nekūriau, būčiau užtrukęs dar porą metų – aprašymus ir nuotraukas ėmiau iš oficialių turizmo šaltinių, Vikipedijos. Tiesiog susisteminau visa tai į vieną patogų naudoti daiktą, turistinius objektus sužymėjau metrų tikslumu, nepagailėjęs išmesti tuos, kurie, mano nuomone, tik perkrauna turizmo žemėlapius, bet nėra verti didesnio dėmesio nei sustojimo pakeliui.

Galbūt tiesiog institucijų, savivaldybių supratimas apie turizmą šalies viduje menkai keičiasi, dėl to ne visuomet randama ir įdomesnių, naujesnių idėjų? Arba gal žmonės per mažai dalijasi juos tikrai sudominusiais atradimais? Būtų štai koks lietuviškas „Tripadvisor“ variantas, gal atsirastų didesnis azartas pasisakyti apie mažiau žinomus lankytinus objektus?

Taip, dirbama iš inercijos, o ta inercija vis dar buksuojanti, tai ir pokyčiai ateina lėtai. Ne pas visus, kaip minėjau, yra ir beveik tobulų pavyzdžių – kiti galėtų tiesiog mokytis iš jų, kopijuoti. Lietuviškasis „Tripadvisor“ būtų labai gerai – būtų aiškiai matyti, kas stengiasi ir verti dėmesio, o kas vis dar gyvena „gerai, kad šiandien mažai lankytojų“ nuotaikomis.

Užpernai vasaros didžiąja kelionių po Lietuvą mada buvo tapę apžvalgos bokštai, pernai – Lajų takas. Ką aplankyti būtina šiemet?

Dėl madų – manau, apžvalgos bokštų lankymo bumas dar nepraėjo, dalis tik dabar juos atranda, tai ir šiemet jie labai vilios turistus. Asmeniškai pats norėčiau, kad kita nauja tokių kelionių po Lietuvą mada būtų pasivaikščiojimas neblogai įrengtais apžvalgos takais. Jų yra visoje Lietuvoje, vien savo žemėlapyje suskaičiuoju jau 62, bet dar pildysis, todėl tai gali būti ne tik savaitgalio, bet ir pramoga po darbo. O dar po metų kitų, tikiuosi, ateis ir kulinarinio turizmo bumas, kada suklestės duoną kepančios kaimo močiutės.

Vilniuje mėgstantiems meną siūlau – atraskite Kazio Varnelio namus-muziejų. Su vaikais, jei dar nebuvote, eikite į Energetikos muziejų. Ir į Valstybės pažinimo centrą būtinai, bene geriausias muziejus Lietuvoje šiuo metu.

Lietuvoje – Šaltojo karo muziejus prie Platelių, jei arčiau – prieš keletą metų atnaujintas Kernavės istorijos muziejus, – išvardijo keliautojas, kurio visas patirtis, nuotraukas iš dvarų, pilių, apžvalgos bokštų ar mažai kieno lankytų objektų rasite tinklaraštyje www.100dienu.lt.

Alfa.lt

K. Žukausko kelionių po Lietuvą akimirkos. (K. Žukausko nuotr.)
K. Žukausko kelionių po Lietuvą akimirkos. (K. Žukausko nuotr.)
K. Žukausko kelionių po Lietuvą akimirkos. (K. Žukausko nuotr.)
+20

Taip pat skaitykite: