Smidrų augintojai augina ir vartotojus

Smidrų festivalis
Smidrų festivalis
© Paulius Peleckis

Gegužės vidurys ir pabaiga – pats smidrų sezonas. Nuo seno auginamos, bet Lietuvoje santykinai dar retos vertingos ankstyvosios daržovės populiarumas sparčiai kyla. Prie to aktyviai prisideda patys augintojai. Šeštadienį sostinės Tymo turgelyje visos kalbos ir veiksmas sukosi apie smidrus – jiems dedikuota šventė.

Kainos – kaip pernai

Smidrų festivalis (taip jį pavadino organizatoriai) surengtas jau antrą kartą. Pernai pavasarinį derlių į Tymo turgelį buvo atvežę penki augintojai, tada delikatesinių ūglių visiems norintiesiems nepakako. Šįkart turgus turtingesnis – smidrais prekiavo aštuoniese.

Galima buvo įsigyti traškiųjų ūglių, užaugintų prie Vilniaus ir Ukmergės, Kėdainių ir Varėnos, Molėtų ir Marijampolės, Kauno... Prekyba ėjo kaip iš pypkės. Smidrų ryšelį siūlyta įsigyti už tokią pat kainą, kaip ir pernai, – po 2,50 euro.

Ekologinio ūkio šeimininkė ir Tymo turgelio bendruomenės vadovė Genovaitė Sakalauskienė, kuri yra šventės sumanytoja bei organizatorė, atsivežė ne tik šviežių ūglių, bet ir marinuotų, siūlė jų ragauti.

reklama

Ūkininkė džiaugėsi, kad šiemet pavasarinės šalnos nepakenkė ankstyvajam derliui. Tiesa, balandžio pradžios šiluma žadėjo ankstyvesnį derlių, tačiau atvėsę orai augimą sustabdė, ir ūglių ėmimas prasidėjo tuo pačiu laiku, kaip pernai. Moteris beveik nežino šio kultūrinio augalo minusų – neturėjo vargo nei dėl kenkėjų, nei ligų.

Ministrė rodė pavyzdį

Tymo turgelyje kartu su dukra bei anūku Mykolu apsilankė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė – festivalio rėmėja. Turgelyje buvo gausu akcijos „AuGink savo kraštą“, kuri ragina pirkti ir vartoti vietos gamintojų produktus, simbolikos.

Už šią idėją abiem rankomis balsuoja ir atlikėjas Jurgis Didžiulis. Jis atsiliepė į šventės organizatorių kvietimą čia koncertuoti todėl, kad pasisako už vietinių produktų vartojimą.

Atidarydama Smidrų festivalį, ministrė kvietė žmones palaikyti ūkininkus, linkėjo šventei tapti tradicine.

Kodėl gi ne – analogiškų pavyzdžių pasaulyje yra. Lietuviai turi šventes, skirtas agurkams, vyšnioms, jau pradeda prigyti ir vakarietiškos jauno vyno sutiktuvės. Smidrai taip pat yra nusipelnę ypatingo dėmesio. Jų sezonas trumpas, nuo gegužės pradžios iki Joninių.

Traškūs ūgliai gardūs ir maistingi, juose gausu vitaminų A, B, C, K ir T, augalinių baltymų, karoteno, folio rūgšties, įvairių mineralų. Tai daržovė, žinoma kaip natūralus afrodizia­kas, kuris suteikia organizmui energijos, gerina nuotaiką. Ji taip pat vertinama dėl organizmą valančių, virškinimą gerinančių bei kitų naudingų savybių. Galima tik apgailestauti, kad šviežių ūglių įmanoma įsigyti tik turgelyje ar tiesiog iš augintojo, o prekybos centruose karaliauja jau ne pirmo šviežumo derlius, atvežtas iš kitų kraštų.

Žemės ūkio ministrei ne naujiena ūglių nauda sveikatai, švelnus jų skonis. Į savo pirkinių krepšelį įsidėjusi ryšelį ūglių, V. Baltraitienė įsigijo ir daigų. O paskui užsijuosė prijuostę ir drauge su virtuvės šefu italu Gian Luca Demarco surengė kulinarinį šou – demonstravo, kaip paruošti paprastą ir greitą užkandį. Ūgliai apvyniojami Parmos kumpiu (be abejonės, gali tikti ir kitoks, taip pat šoninė) ir kepami ant kepsninės.

Kur dėsi, ten tiks

Traškūs švelnaus skonio ūgliai gali būti vartojami švieži, kepti, virti ir kitaip perdirbti. Turint jų daugiau, galima drąsiai užšaldyti, tik reikia apvirti ir tuoj atvėsinti šaltame vandenyje.

reklama

Festivalio lankytojams G. L. Demarco bei Beata Nicholson pasakojo ir rodė, ką galima pagaminti. Panašu, kad galimų patiekalų sąrašas nėra baigtinis, nes kiekvienas savo virtuvėje gali improvizuoti ir kurti savo firminius receptus.

Tačiau keletą naudingų patarimų verta įsidėmėti. Pirma, termiškai apdorojant nereikia persistengti. Ūglius geriausia virti 3–5 min. surištus ryšeliais pasūdytame vandenyje stačius – taip, kad vanduo neapsemtų viršūnėlių. Kad išliktų sodri žalia spalva, paskui reikia nupilti šaltu vandeniu. Antra, pasak italų šefo, lietuviai naudoja per daug prieskonių – faktiškai jų nereikia. Trečia, ūgliai mėgsta būti derinami su daugiau drėgmės turinčiomis daržovėmis, taip pat šonine ar žuvimi, kiaušinio plakiniu, sūriu.

Stebėtojų akyse Gian Luca ant kepsninės paruošė upėtakį su smidrais. Ant lentelės sugulė trys sluoksniai: smulkiai supjaustytų ūglių, virtų burokėlių griežinėlių ir upėtakio filė. Galiausiai ant žuvies jis paskleidė čiobrelių ryšelį.

Plantacijos plečiasi

Soduose, daržuose po augalą kitą turi dažnas žemės savininkas. Didesnius nei 10 arų smidrų plotus turi užsodinę apie 20 Lietuvos augintojų. Jų gretos kasmet pasipildo, plečiamos ir esamos plantacijos.

Šį pavasarį pirmą kartą ūglių derlių ėmė, į turgų vežė Irma Šiaučiulienė iš Marijampolės rajono, Jūratė ir Mantas Briliai iš Kėdainių rajono. Kooperuodamiesi su kolegomis, jie pernai iš Nyderlandų atsivežė daigų, pasisodino. „Patinka mums patiems smidrai, todėl ir nusprendėme pasisodinti“, – motyvą, kodėl įsiveisė 60 arų plantaciją, nurodė iki tol neūkininkavę sutuoktiniai.

Ekologiniame G. Sakalauskienės ūkyje smidrai – tik viena iš pasirinktų krypčių. Jų pozicija šeimos pajamų krepšelyje pastaraisiais metais sustiprėjo. Pernai ūkininkai papildomai užsodino 20 arų, tad šį pavasarį ima derlių jau 80 arų plote.

Pasirinkęs iki tol polaisvę nišą, jaunasis Molėtų rajono ūkininkas Simonas Klimavičius versle jaučiasi jau ganėtinai sustiprėjęs, gali pasiūlyti užsakovams didesnį kiekį ūglių – ne tik žaliųjų, bet ir baltųjų, kurių auginimo technologija šiek tiek sudėtingesnė.

Reikia pasitarti? Prašom!

Smidrų festivalis būtų neįmanomas be Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) doc. Audronės Žebrauskienės, kuri konsultuoja ūkininkus, atlieka smidrų veislių ir technologijų bandymus. Kokia ji šio augalo aistruolė, bylojo ir smulkmena – kaklą puošė pakabukas-smidras.

reklama

Ir Tymo turgelyje ASU darbuotoja darbavosi kaip konsultantė. Patarė mėgėjams ir profesionalams, kaip įrengti smidrų plantaciją, kaip auginti. Viena garbaus amžiaus vilnietė tyčia atėjo nešina savo daržo ūgliais, norėdama pasirodyti, kokius išaugina. Priėjo ūkininkė iš Trakų rajono – pasipasakojo apie savo planą įsiveisti smidrų: jau pasisėjo parduotuvėje pirktų sėklų. Konsultantė suabejojo dėl pasirinkto kelio tikslingumo (juk laukti reikės ketverius metus, greičiau ir patogiau sodinti jau daigais), tačiau nepeikė – rezultatus parodys laikas.

Į doc. A. Žebrauskienę patarimo kreipėsi ir žmonės, tądien pasiryžę tapti smidrų augintojais. Pagunda buvo čia pat: ūkininkės G. Sakalauskienės rūpesčiu specia­liai festivaliui iš Nyderlandų buvo atvežta 600 daigų.

Dabar pats geriausias metas sodinti. Birželį jau bus vėlu. „Iškaskite apie 15 cm gylio griovelį, patrumpinkite šaknis ir sodinkite. Svarbu, kad pumpurai būtų orientuoti į tą pačią pusę“, – patarė konsultantė. Abejojančiuosius, ar tiks durpinga žemė, ji nuramino – durpėse puikiausiai tarpsta smidrai Molėtų bei Vilniaus rajonuose.

Smidrų augintojai augina ir vartotojus

Smidrų festivalis