Bulgarija švenčia pavasario pradžią: sveika sugrįžusi, Baba Marta!

Bulgarijos šventė ( Virginija Pupeikytė-Dzhumerova nuotr.) (© Asmeninis albumas)

Pavasario pradžią Bulgarijoje žymi kovo 1-ąją švenčiama močiutės Martos diena. Jau nuo vasario pradžios turguose ir skveruose vyko prekyba keistais, kitoms tautoms neįprastais papuošalais – baltų ir skaisčiai raudonų vilnonių siūlų apyrankėmis. Šiandien bulgarai jas dovanoja vieni kitiems, linkėdami laimės, sveikatos, vaisingumo. Šiuos nuo piktos akies saugančius talismanus vietiniai segės iki kol pamatys iš šiltesnių kraštų sugrįžusį gandrą. Tuomet nusiims ir papuoš sužaliavusius krūmus bei medžius – kovo pabaigoje visa Bulgarija nusidažo baltų ir raudonų siūlų gijomis.

Nors Bulgarija krikščionybę priėmė dar 865 metais, Babos Martos šventė ir tradicijos yra visiškai pagoniškos, skirtos pagerbti trakų vaisingumo ir moteriškumo dievybei. Kažkada ir pats kovo mėnuo buvo vadinamas Баба Марта, šiandien – jau tik Март. Pati Baba Marta suvokiama kaip pagyvenusi, daug patyrusi, stipri ir temperamentinga moteris. Ji iš esmės skiriasi nuo pirmųjų dviejų savo brolių, nuspėjamų ir palyginti ramių Януари ir Февруари. Babos Martos nuotaikos keičiasi dažnai ir iš esmės, vieną dieną ji švelniai šypsosi, o kitą, žiūrėk, ima spjaudytis šaltu lietumi ar netgi sniegu. Būtent todėl kovo 1-ąją į lauką anksti rytą eidavo vaikai ir jaunuoliai – šypsodavosi, juokdavosi, jaunatviška energija sveikindavo sugrįžusią Babą Martą ir stengdavosi šitaip jai įtikti. Pagyvenę žmonės dieną mieliau praleisdavo namie, aikštingajai moteriškei nesirodydami. Sakoma, kad jei kovo 1-ąją skaisčiai šviečia saulė, tai Baba Marta šypsosi iš dangaus.

Bulgarijos šventė ( Virginija Pupeikytė-Dzhumerova nuotr.)

Įdomu tai, kad yra ir bandymų apipinti Babos Martos šventę tikrais istoriniais įvykiais. Pasak legendos, Bulgarijos įkūrėjas, chanas Asparuchas, 680 m. narsiai kovėsi su Bizantija Ongalo mūšyje (dabartinės Rumunijos teritorijoje) – senoji imperija priešinosi naujos valstybės atsiradimui, bulgarams žemę teko išsikovoti jėga. Asparucho vadovaujami bulgarai mūšį laimėjo ir kaip pergalės ženklą saviškiams į namus pasiuntė keletą erelių, ryšinčių baltas siūlų gijas. Nors baltas pergalės ženklas skrydžio metu susikruvino, Bulgarijos valstybė oficialiai buvo įkurta po metų, 681 m.

Kovo 1-ąją bulgarų vienų kitiems dovanojamos apyrankės yra vaisingumo simbolis ir atspindi moteriškąjį bei vyriškąjį pradus. Šalyje taip pat populiaru iš tų pačių siūlų gaminti dailią lėlyčių porą – Pendą (balta mergaitė) ir Pižo (raudonas berniukas). Balta spalva simbolizuoja moteriškumą, nekaltybę, švarą, atsinaujinimą, o raudona – vyriškumą, aistrą, energiją, meilę, gyvybę. Šie du skirtingi pradai vienas kitą švelniai papildo ir šiek tiek primena kiniškuosius Ing ir Jang.

Šią dieną nebuvusiems Bulgarijoje gana sunku įsivaizduoti, kaip masiškai ir entuziastingai ši šventė minima. Taip, parduodamų apyrankių, papuošaliukų ir namų dekoracijų pardavimu gatvės prekeiviai rūpinasi iš peties. Tačiau ši diena šiukštu neprimena, tarkim, visiškai komercializuotos šv. Valentino dienos. Bulgarams Baba Marta rūpi iš tikrųjų, dalis apyrankes gamina namuose, bene kiekvienas bijo jų pristigti (pagal paprotį po vieną apyrankę reikia užrišti kiekvienam tau svarbiam žmogui atskirai), o įdomiausia tai, kad tiek vyrai, tiek moterys jas noriai nešioja tiek, kiek reikia, t. y. tol, kol pamato gandrą arba kregždę.

Bulgarijos šventė ( Virginija Pupeikytė-Dzhumerova nuotr.)

Manoma, kad ant riešo užrišta raudonai balta apyrankė žmogui pulsuoja gyvybinę energiją, vaisingumą, teikia sveikatos, džiaugsmo, jaunatviškumo. Šią dieną gausiai sveikinami neseniai susituokusieji, maži vaikai ir jauni žmonės. Beje, martenica vadinamos apyrankės negalima nusipirkti ir pačiam pasidovanoti – ji turi būti tik dovanota kito.

Pamačius gandrą arba kregždę, visos apyrankės nusiimamos ir arba paslepiamos po akmeniu, arba – dažniausiai – užrišamos ant pražydusių medžių ir krūmų. Atiduodamas apyrankę, žmogus jos skleidžiamą energiją tarsi perduoda medžiui, kuriam netrukus jos prireiks vaisiams užmegzti. Ant medžių martenicos kabo iki kol nukrenta pačios. Kovo pabaigoje visa Bulgarija pražysta ne tik žaliai, bet ir baltai-raudonai.

Bulgarijos šventė ( Virginija Pupeikytė-Dzhumerova nuotr.)

Skirtinguose Bulgarijos regionuose yra keletas šios šventės variacijų, pavyzdžiui, Rodopų kalnuose baltas siūlas keičiamas mėlynu. Dalis bulgarų nelaukia pasirodant gandro, jei pavasaris itin vėlyvas, ir apyrankę užriša ant vos lapelius išleidusių medžių. Kartais po akmeniu paliktų apyrankių vaikai ateina patikrinti po kelių dienų ir ten randa Babos Martos atneštų dovanėlių. Panašių tradicijų variacijų aptinkama ir Rumunijoje, Graikijoje bei Moldovoje.

Alfa.lt

Bulgarijos šventė ( Virginija Pupeikytė-Dzhumerova nuotr.)
Bulgarijos šventė ( Virginija Pupeikytė-Dzhumerova nuotr.)
Bulgarijos šventė ( Virginija Pupeikytė-Dzhumerova nuotr.)
+4

Taip pat skaitykite: