Uspaskichas lieka laisvėje: kas džiūgauja, o kas raudonuoja?

Dalia Grybauskaitė, Viktoras Uspaskichas ir Loreta Graužinienė (Tomo Vinicko nuotr. | Alfa.lt)

Lietuvos Apeliacinis teismas pirmadienį išteisino Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą dėl sukčiavimo, o už juodosios buhalterijos tvarkymą skyrė tik 6,8 tūkst. Eur baudą. Taip subliuško ankstesnis žemesnės instancijos teismo sprendimas, kuriame V. Uspaskichas buvo nuteistas ketveriems metams kalėjimo. Be to, Apeliacinis teismas sutiko, kad kelis kartus pavadinimą pakeitusi Darbo partija neturėtų būti teisiama kaip juridinis asmuo. Kuriuos politinio bei teisinio pasaulio veikėjus tokia bylos atomazga pradžiugino, o kuriuos privertė raudonuoti?

Pirmi pralaimėtojai – Generalinė prokuratūra, Saulius Verseckas ir Lietuvos visuomenė

Darbo partijos juodosios buhalterijos byla prasidėjo kone prieš dešimtmetį – 2006-ųjų gegužę. Tuomet kaukes dėvintys pareigūnai kratė Darbo partijos būstinę ir išsivežė kompiuterių sisteminius blokus bei šūsnis dokumentų. Tada prasidėjęs tyrimas ilgus metus buvo visaip vilkinamas, prokurorai net devynis kartus prašė panaikinti V. Uspaskicho teisinę neliečiamybę, šiam vis iš naujo tampant Seimo ar Europos Parlamento nariu.

Galiausiai 2013 m. Vilniaus apygardos teismas V. Uspaskichą nuteisė ketveriems metams nelaisvės. Tuomet atrodė, kad ir Apeliacinis teismas priims panašų sprendimą, o politinės korupcijos simboliu vaizduotai Darbo partijai ir V. Uspaskichui teks trauktis iš Lietuvos politinio žemėlapio. Tačiau šįkart viskas apsivertė aukštyn kojomis – dešimtmetis Generalinės prokuratūros, kaltinimus palaikiusio prokuroro Sauliaus Versecko ir kitų ikiteisminį tyrimą vykdžiusių institucijų darbo nuėjo šuniui ant uodegos.

Toks teismo sprendimas dar labiau vers suabejoti Lietuvos teisėsaugos galimybėmis ištirti rimtas politinės korupcijos bylas ir kaltinimus suformuoti taip, kad kaltinamieji būtų nusiųsti už grotų. Dažni generalinės prokuratūros pralaimėjimai rezonansinėse bylose paskatins gajų stereotipą, kad už stambius finansinius nusikaltimus Lietuvoje rimtai nebaudžiama. Po šio įvykio dar ilgai bus sunku rimtai kalbėti apie kovos su korupcija rezultatus ar teismų ir prokuratūros darbo efektyvumo didinimą.

Antras pralaimėtojas – prezidentė Dalia Grybauskaitė

Šalies vadovė D. Grybauskaitė iki šiol buvo bene aršiausia Darbo partijos ir jos įkūrėjo V. Uspaskicho oponentė. Po 2012 m. Seimo rinkimų ji viešai teigė, kad valdančiojoje koalicijoje nenorėtų matyti teisiamųjų suole sėdinčios Darbo partijos atstovų, vėliau teigė, kad šios atstovų nekvies į Valstybės gynimo tarybą.

Ji taip pat ne kartą kaišiojo pagalius „darbiečiams“, kalbėdama apie juoduosius viceministrų sąrašus, kuriuose buvo daug Darbo partijos paskirtų atstovų ar neleisdama švietimo ir mokslo ministru tapti „darbiečiui“ Vydui Gedvilui.

Vis dėlto po šio teismo sprendimo atrodo, kad D. Grybauskaitės konfliktas su „darbiečiais“ neturėjo rimto pagrindo. Nors Apeliacinis teismas pripažino V. Uspaskichą kaltu dėl juodosios buhalterijos vedimo, tačiau už tai skyrė vos 6,8 tūkst. Eur baudą. Tai neatrodo didelė suma, lyginant, pavyzdžiui, su pastaruoju metu socialdemokratus purtančių skandalų virtine.

Trečias pralaimėtojas – mažesnės partijos

Jei Apeliacinis teismas būtų pasiuntęs V. Uspaskichą už grotų, Darbo partijos reitingai, svyruojantys tarp 7–8 proc., veikiausiai bent jau nekiltų. O dabar „darbiečiai“ prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus tikriausiai įgis antrą kvėpavimą, kalbėdami apie dešimt metų trukusį tikrą ar tariamą oponentų bandymą su jais susidoroti. Tokia strategija jiems gali padėti mobilizuoti arba susigrąžinti didelę dalį aiškių politinių preferencijų neturinčių rinkėjų.

Priešingu atveju į šią rinkėjų grupę būtų galėjusios pretenduoti kitos politinės jėgos – „Tvarka ir teisingumas“, Naglio Puteikio buriamas politinis judėjimas ar kuri nors kita smulkesnė politinė jėga.

Pirmas laimėtojas – Darbo partija

Neabejotinas šio Apeliacinio teismo sprendimo nugalėtojas – Darbo partija, kuri nuo šio pirmadienio bent formaliai bus galutinai atsikračiusi rimtų korupcinių šešėlių. „Darbiečiai“ jau kurį laiką stengėsi modernizuoti partiją ir atskirti ją nuo senesnių korupcija dvelkiančių istorijų. Vienas tokio žingsnio pavyzdžių – V. Uspaskicho sprendimas trauktis iš aktyvios politikos ir naujo partijos lyderio Valentino Mazuronio išrinkimas.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: