Darbo partijos byloje paskelbtas nuosprendis: kalti, bet už grotų nesės

Vytautas Gapšys ir Viktoras Uspaskich (Dmitrijaus Radlinsko nuotr. | Alfa.lt)

Jau bene dešimtmetį nagrinėjama viena skandalingiausių Lietuvos bylų – Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos byla – priėjo dar vieną finišo tiesiąją: Lietuvos apeliacinis teismas Viktorui Uspaskichui, Vytautui Gapšiui, Marinai Liutkevičienei ir pačiai Darbo partijai paskelbė nuosprendį, kuris įsiteisėjo iškart po paskelbimo. Kaip paaiškėjo, V. Uspaskichas ir V. Gapšys į teismą neatvyko veltui – jiems prieš keletą metų paskirtos bausmės buvo ženkliai sušvelnintos.

Pagrindiniai veikėjai teisme nepasirodė

Išklausyti apeliacinio teismo teisėjų verdikto neatvyko nei V. Uspaskichas, nei V. Gapšys, nei Vitalija Vonžutaitė, kurios atžvilgiu byla buvo išskirta. Vienintelė teisme pasirodžiusi nuteistoji buvo DP buvusi buhalterė M. Liutkevičienė. Tačiau išgirsti istorinio teismo verdikto susirinko gausi minia – tiek Darbo partijos gerbėjai, tiek ir jos kritikai.

Kaip paaiškėjo, V. Uspaskichas teismo posėdį iškeitė į posėdį Strasbūre, o V. Gapšys mieliau rinkosi komandiruotę Niujorke.

Pačių teisėjų teko laukti beveik valandą.

Teisėja: apgaulinga apskaita buvo

V. Uspaskichas ir V. Gapšys – išteisinti dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo. M. Liutkevičienė taip pat nepadarė tokio nusikaltimo.

Dėl vieno apgaulingos apskaitos epizodo V. Uspaskichas apskritai negali būti teisiamas, kadangi suėjo senaties terminas.

Tačiau dėl vieno nusikaltimo V. Uspaskichas visgi buvo pripažintas kaltu – už kitą apgaulingos apskaitos epizodą jam skirta 6,8 tūkst. eurų bauda.

3620 eurų baudos už analogišką nusikalstamą veiką sulaukė ir V. Gapšys.

M. Liutkevičienei už apgaulingą apskaitą buvo skirta 5792,40 euro bauda.

V. Uspaskichas ir V. Vonžutaitė taip pat neturės valstybei sumokėti daugiau nei 3 mln. litų (apie 869 tūkst. eurų) – tiek, prokurorų skaičiavimu, šie politikai buvo nesumokėję mokesčių. Paploninti piniginės neteks ir M. Liutkevičienei bei V. Gapšiui.

Tokį apeliacinio teismo verdiktą paskelbė teisėja Violeta Ražinskaitė.

Uspaskichas nesukčiavo

Anot teisėjos, tokį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą lėmė tai, kad išnagrinėjus bylą paaiškėjo, jog iš esmės V. Uspaskichas, nors ir iniciavo apgaulingą apskaitą, nesukčiavo, o kadangi nesukčiavo, tai ir nebandė išvengti didelės vertės mokestinių prievolių.

„Esminės apgaulės mes nenustatėme. Sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tiesioginės tyčios mes irgi nenustatėme“, – teigė teisėja.

Dėl apgaulingos apskaitos abejonių nekilo

Tačiau teisėja pažymėjo, kad abejonių dėl DP vykdytos juodosios buhalterijos nekilo. „Iš tiesų buvo apskaita tvarkoma apgaulingai, buvo didelės sumos neoficialių pajamų, to nebuvo oficialioje apskaitoje. Labai akivaizdžiai viskas susidėlioja, kas organizavo šią veiklą – būtent V. Uspaskichas – kas tiesiogiai vykdė tai, o būtent – M. Liutkevičienė. Taip pat ir kas padėjo vesti tą apskaitą – V. Gapšys. Dėl tokių jų veiksmų nebuvo galima nustatyti Darbo partijos finansinės padėties“, – teigė V. Ražinskaitė.

Teisėja taip pat pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su prokuroro teiginiais, kad nuteistieji veikė ne bendrininkaudami, bet gerai organizuota grupe.

Partija – nekalta

Kaip paaiškėjo, nuosprendžiu gali džiaugtis ir visa Darbo partija – jai apkaltinamojo nuosprendžio taip pat pavyko išvengti. Pasak teisėjos V. Ražinskaitės, nors „darbiečiams“ susijungus su leiboristais Darbo partijos teisės ir privilegijos perėjo naujajam dariniui, naujųjų šio darinio narių jokiu būdu nebuvo galima traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Anot teisėjos V. Ražinskaitės, Lietuvos apeliacinis teismas palaiko kolegų iš žemesnės instancijos sprendimą išteisinti juridinio asmens statusą pakeitusią Darbo partiją.

Prokuroras: laukia paskutinė instancija

Prokuroras Saulius Verseckas, prašęs teismo „darbiečiams“ skirti realias bausmes, teigė besidžiaugiantis tuo, jog V. Uspaskichas, V. Gapšys ir M. Liutkevičienė buvo pripažinti kaltais dėl apgaulingos apskaitos, tačiau teigė, kad dėl švelnesnio nuosprendžio greičiausiai kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą.

„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau turime apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Šiandien pagaliau nuosprendis Darbo partijos byloje įsiteisėjo. Teismas konstatavo faktus, kurie, manau, buvo svarbūs visiems. Kas mums svarbiausia, konstatavo faktą, kad Darbo partija 2004-2006 metais iš tiesų gyveno iš milžiniškų neaiškios kilmės lėšų, kurios buvo neapskaitomos, nedeklaruojamos“, – teigė prokuroras.

S. Verseckas teigė, kad „darbiečiams“ apeliacinio teismo verdiktas buvo palankus dėl nesusiformavusios teisminės praktikos, kai neaišku, kaip reikėtų kvalifikuoti finansines Darbo partijos aferas – kaip sukčiavimą ar kaip apgaulingą apskaitos tvarkymą. Tačiau tokios praktikos trūkumas, anot prokuroro, yra viena iš priežasčių, dėl kurios pirmadienį priimtas nuosprendis bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Tai yra teisinis klausimas – kvalifikavimo. Pirmos instancijos teismas šią veiką vertino kaip sukčiavimą, apeliacinės instancijos teismas pasakė, kad teisiškai tai turi būti vertinama pagal lengvesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Praktika nėra vienareikšmiška šioje byloje, vyksta teisinė diskusija. Teks šitą klausimą kelti iš naujo kasacinės instancijos teisme ir prašyti vertinti dar kartą, kurios instancijos teismas buvo teisus“, – teigė prokuroras.

Teisėja V. Ražinskaitė taip pat pažymėjo, kad dėl Darbo partijos nesumokėtų mokesčių valstybinės institucijos gali kreiptis į teismą civiline tvarka, tačiau S. Verseckas teigė nesutinkantis su tokiu teisėjų vertinimu ir manantis, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti konstatuota, kokias sumas „darbiečiai“ yra skolingi valstybei. „Apeliacinės instancijos teismas paliko civilinius ieškinius nenagrinėtus. Negaliu pasakyti, ar mes su tokiu sprendimu sutiksime“, – teigė prokuroras.

„Darbiečius“ nuteisė, o partija išsisuko

2013 m. liepą Vilniaus apygardos teismas DP grietinėlę pripažino kaltais ir nuteisė už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad 2004–2006 metais valdančiojoje koalicijoje šiuo metu esanti partija į apskaitą neįtraukė apie 23 mln. litų (6,66 mln. eurų), o valstybei buvo pateikta 31 neteisinga finansinė ataskaita.

V. Uspaskichas, kaip tuomet tarė, teisėjai, nusipelnė ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, V.

Vonžutaitei teko treji metai už grotų, M. Liutkevičienei – vieneri metai, o V. Gapšys atsipirko 35 tūkst. litų (10 136,7 euro) bauda.

Nuteistieji tąkart sulaukė ir finansinių sankcijų – iš V. Uspaskicho ir V. Vonžutaitės Vilniaus apygardos teismas liepė išieškoti 3 mln. litų (apie 869 tūkst. eurų) nesumokėtų mokesčių.

Darbo partija tąkart išvengė baudžiamosios atsakomybės, žongliruodama besikeičiančiu juridinio asmens statusu.

Prokurorai: nuosprendis – per švelnus

Toks nuosprendis netenkino nei „darbiečių“, nei prokurorų – šie Lietuvos apeliacinio teismo prašė, kad V. Uspaskichas kartu su V. Vonžutaite būtų nuteisti ir dėl sukčiaujant įgytų valstybės dotacijų partijai ir sulauktų griežtesnių – šešerių ir penkerių metų – laisvės atėmimo bausmių. V. Gapšiui, prokurorų manymu, taip pat reikėtų pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės.

Tačiau M. Liutkevičienei skirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę buvo prašoma atidėti lygtinai. Kaip paaiškėjo, tokį prašymą lėmė praeitų metų pavasarį Seime priimtos, kaip manoma, V. Uspaskichui naudingos pataisos, pagal kurias tam tikrais atvejais laisvės atėmimo bausmės, jei jų terminas siekia ketverius metus, būtų atidedamos.

Prokurorai nenorėjo pripažinti ir to, kad su antrine Leiboristų partija susijungę „darbiečiai“ tapo nauju juridiniu asmeniu, neatsakingu už savo pirmtako nuodėmes, ir prašė Darbo partijai skirti 1,25 mln. litų (362 tūkst. eurų) baudą, taip pat išieškoti 25 mln. litų (7,24 mln. eurų) konfiskuotino turto.

Teigė esantys nekalti

Tačiau skundus pateikė ir „darbiečiai“ – V. Uspaskichas su bendražygiais teigė esantys nekalti ir prašė juos išteisinti.

Bylos nagrinėjimo metu „darbiečiai“ ir jų gynėjai buvo pateikę ne vieną argumentą, kodėl, jų manymu, turėtų būti išteisinti – kaltinti ir teisėjų bei prokurorų darbo brokas, ir pagrindine liudytoja vadinama Nijolė Steponavičiūtė. Nuteistieji ne kartą yra akcentavę, kad pati su Darbo partija dirbusi buhalterė nėra šventoji ir buvo sulaukusi baudžiamosios bylos, o jos parodymai – prieštaringi ir esą nepatikimi.

Advokatai: buvo spaudimas iš šalies

Anot V. Uspaskicho gynėjų, advokatų Algirdo Miškinio ir Vytauto Sviderskio, tiek apkaltinamąjį nuosprendį priėmę teisėjai, tiek ir kaltinimą palaikę prokurorai buvo šališki ir veikiami trečiųjų asmenų.

Advokatas A. Miškinis teigė, kad 2013 m. liepą jo klientui V. Uspaskichui ir kitiems „darbiečiams“ nuosprendį paskelbusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija ne tik juto spaudimą iš šalies, bet ir buvo šališka, o savo šališkumą parodė viešai išplatindama pareiškimą, kad dėl „darbiečių“ elgesio teisėjų kantrybės taurė persipildė.

V. Sviderskis baigiamosios kalbos metu teigė manantis, kad kaltinimą palaikę prokurorai vykdė kieno nors politinę valią – esą tai sufleruoja ir prieš rinkimus jo klientus pakeisti kaltinimai.

Tačiau, kaip pažymėjo teisėja V. Ražinskaitė, nors „darbiečiai“ ir nuteistieji gausybę kartų kaltino teismą ir prokurorus šališkumu bei baksnojo į tariamą darbo broką, tokie kaltinimai nepasitvirtino.

Džiaugiasi, bet taip pat gali skųsti

Švelnesnis nuosprendis nudžiugino ir V. Uspaskicho gynėją, tačiau advokatas A. Miškinis teigė, kad taip pat gali pateikti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

„Toks nuosprendis, mano manymu, turėjo būti jau 2013 m. liepos mėnesį. Mes išgirdome tai, kas turėjo būti.

Toks nuosprendis – daug teisingesnis, bet mes privalome perskaityti tekstą, pristatyti mūsų ginamajam ir tuomet spręsime, kas bus toliau“, – teigė A. Miškinis.

Alfa.lt

Vytautas Gapšys ir Viktoras Uspaskich
Darbo partijos byla
Darbo partijos byla
+36

Taip pat skaitykite: