Interviu su ministru Skverneliu: iškyla didžiulė grėsmė Šengeno erdvei

Europoje vis daugėjant incidentų, susijusių su pabėgėlių ir imigrantų veiksmais, jie palietė ir Lietuvą. Švedijoje imigrantų sūnus peiliu padūrė lietuvį paauglį. Į mūsų šalį atvykusi pirmoji pabėgėlių šeima iš Irako taip pat pradėjo kelti rūpesčių – bylinėjasi teisme su Lietuva dėl jiems netinkamo politinio statuso.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuva stengsis išlikti solidaria Europos Sąjungos valstybe, tačiau nepriims žmonių, kurie galėtų kelti grėsmę mūsų šalies piliečiams.

Pokalbis su S. Skverneliu – laidoje „Alfa savaitė“.

T. Dapkus: Pabėgėliai, arba bent dalis jų, kurie įsitraukia į įvairius brutalius nusikaltimus, Europoje kelia vis daugiau ir daugiau pasipiktinimo. Švedijoje savo bendraamžio mokykloje nudurtas lietuvis vaikas, Kelne Naujųjų metų naktį baisūs išpuoliai ir seksualinė prievarta prieš moteris, apiplėšimai, prievartavimai. Daugiau nei tūkstantis arabiškos išvaizdos žmonių puolė moteris, apsupo, prievartavo. Kaip Jūsų kolegos Europos vidaus reikalų ministrai vertino šią situaciją? Ar Europos Sąjungos (ES) narės bus pajėgios sureguliuoti ir stabdyti tokį chaosą?

S. Skvernelis: Chaoso stabdymas turėtų prasidėti nuo to, kad šie asmenys į ES ir Šengeno erdvę patenka nelegaliai. Kitas momentas – tai rodo kai kurių jūsų paminėtų valstybių neatsakingą požiūrį priimti bet ką, netikrinant ir nedarant jokių patikrų. Dabar yra pasekmės. Mes elgiamės kitaip nuo pat pradžių. Kaip ir pasakėme, kad nė vienas asmuo, kuris gali kelti bent menkiausią grėsmę, į Lietuvą nepateks, taip nuosekliai to ir laikomės.

Bet kaip paaiškinti šią nusikaltimų bangą?

Manau, kad galima paaiškinti tuo pačiu – yra didžiulis antplūdis, nei visuomenė, nei infrastruktūra nėra pasiruošusios priimti ir prisitaikyti. Matyt, kyla įtampos dėl gyvenimo sąlygų, perspektyvos, potencialaus grąžinimo. Ir dar kartą pabrėšiu – buvo įleisti asmenys, kurie neturi nieko bendra su karo pabėgėliais. Yra ekonominiai pabėgėliai, kurie turi visai kitus tikslus. Kadangi nebuvo atlikta jokia patikra, tokį rezultatą tos valstybės ir turi.

Vyksta įvairūs laikini patikrinimai tarp ES valstybių. Švedija tikrina visus, kurie atvyksta laivais ir autobusais iš Danijos, tam tikri patikrinimai nustatomi tarp Austrijos ir Vokietijos. Šios šalies finansų ministras įspėjo, kad tai gali privesti ir prie laisvo judėjimo ES pabaigos, Šengeno sutarčiai gali ateiti galas.

Iš tikrųjų, nesprendžiant situacijos arba sprendžiant tokiais tempais kaip dabar, iškyla didžiulė grėsmė Šengeno erdvei. O tai reiškia ne tik laisvam asmenų judėjimui – svarbiausia yra ir tam tikros ekonominės pasekmės: kapitalo judėjimas, ekonominiai ryšiai tarp valstybių. Tai yra viena iš grėsmių, kuri yra reali. Tai rodo tai, kad kai kurios valstybės įveda laikiną sienų kontrolę. Tą Šengeno teisynas numato atitinkamomis situacijomis. Tačiau tokių valstybių daugėja, matoma tam tikra grėsmė yra ir dėl to ieškoma alternatyvų, kaip užtikrinti efektyvią išorinės ES sienos apsaugą. Tai yra pagrindinis dalykas. Čia yra pasekmės to, kas anksčiau buvo ne kartą išsakyta ir mūsų, Lietuvos, kad pietinės ES sienos apsauga yra visiškas nesusipratimas.

Pone Skverneli, mes priėmėme vieną irakiečių šeimą pagal ES planą, kuris labai supriešino Rytų ir Vakarų Europą, kai dešimtys tūkstančių pabėgėlių turėjo būti priimta. Tik apie 300 yra perskirstyti per visą Europą. Ar tiesa, kad jie (Lietuvoje esantys pabėgėliai – Alfa.lt) yra nepatenkinti, apskundė Lietuvą teismams, nes jų netenkina statusas ir kiti dalykai?

Jie gavo tą statusą, kuris apsaugo juos nuo galimų grėsmių, – laikiną teisinę apsaugą Lietuvoje. Toms grėsmėms jų tėvynėje išnykus, jie turės galimybę grįžti, dėl to toks statusas šiandien jiems ir suteiktas.

Bet teisminiai procesai vyksta?

Nenorėčiau komentuoti dabar to, kas vyksta toje šeimoje.

Pone Skverneli, dabar mes priėmėme vieną šeimą, bet mūsų įsipareigojimas ir kvota yra tūkstantis ir daugiau žmonių. Kaip mes tai vykdysime? Kaip Jūs rastumėte balansą, kad būtų patenkinta ir Lietuva, ir ES?

Mes iš pat pradžių pritarėme principams, kad Lietuva yra atsakinga ir solidari valstybė, kad europinis solidarumas yra būtinas. Tačiau nuo pat pirmos dienos buvome nuoseklūs ir pasakėme, kad mūsų pagrindinis dalykas yra mūsų žmonių saugumas. Šiuo atveju mes laikomės to principo. Jeigu esame užtikrinti, kad žmonės, norintys atvykti į Lietuvą, nekelia mums grėsmės, tai tokia viena šeima jau yra čia. Jeigu įgyvendinus sąlygas ir preferencijas, kurias mes kėlėme, atsiras antra ar trečia šeima, tai taip ir bus. Jeigu tokių neatsiras, kvota bus neišpildyta.

Visą interviu su ministru žiūrėkite vaizdo reportaže.

„Alfa“ savaitė“

Nusiųsk draugui:
    Išsaugok ir skaityk vėliau:

Taip pat skaitykite:

Alfa TV

Populiariausios naujienos