Kodėl Guogai nepavyks pakartoti to, ką padarė ir Paksas, ir Uspaskichas?

Antanas Guoga (Dmitrijaus Radlinsko nuotr. | Alfa.lt)
Nuotraukų galerija (1/2)

Antanas Guoga (Dmitrijaus Radlinsko nuotr. | Alfa.lt)

Šių metų rudenį Lietuvos laukia pagrindinis metų politinis įvykis – Seimo rinkimai. Iki šiol nuo pat 2000-ųjų prieš kiekvienus Seimo rinkimus susikurdavo bent viena nauja politinė jėga, kuriai vėliau pavykdavo nusiųsti savo atstovus į parlamentą. Jei naujos politinės jėgos planuoja kovoti dėl Seimo mandatų ir šiemet, jos netrukus turės paskelbti apie savo egzistavimą.

Sėkmingiausias projektas priklauso Uspaskichui

Iki šiol buvo penki sėkmingi prieš Seimo rinkimus kurti projektai. Pirmąjį dar 1998-aisiais sukūrė prezidento Artūras Paulauskas rinkimus Valdui Adamkui pralaimėjęs Artūras Paulauskas.

Tuomet jo įkurta Naujoji sąjunga (NS) parlamento rinkimų daugiamandatėje apygardoje liko antra, o A. Paulauskas tapo Seimo pirmininku.

Tiesa, ši sėkmės istorija nebuvo tvari – jau 2008 m. rinkėjai šią politinę jėgą pamiršo, o A. Paulauskui teko prašytis į Viktoro Uspaskicho Darbo partiją, kuri yra antras ir turbūt pats sėkmingiausias politinis projektas prieš rinkimus.Viktoras Uspaskichas

V. Uspaskichas Darbo partiją įkūrė 2003-iųjų spalį – likus metams iki 2004-ųjų rinkimų. Tuomet Darbo partija laimėjo rinkimus daugiamandatėje apygardoje ir iki šiol išlieka viena iš keturių pagrindinių šalies politinių jėgų.

Tuo pat metu paraleliai įsikūrė ir kita Rolando Pakso vadovaujama liberaldemokratų partija, vėliau persivadinusi į partiją „Tvarka ir teisingumas“. Šios partijos istorija nebuvo tokia sėkminga, tačiau ji, kaip ir Darbo partija, išsilaikė iki šiol ir reguliariai peržengdavo 5 proc. Seimo rinkimų slenkstį.

2008 m. prieš Seimo rinkimus laimę pabandė šoumenai. Laidų vedėjas Arūnas Valinskas Tautos prisikėlimo partiją

TV3 sezono pristatymas, Arūnas Valinskas(TPP) įkūrė likus vos keletui mėnesių iki Seimo rinkimų – 2008 birželį. Nors šios partijos sėkmė parlamento rinkimuose buvo įspūdinga, o A. Valinskas tapo Seimo pirmininku, „prisikėlėliai“ netrukus ėmė rietis tarpusavyje, o vėliau partija žlugo.

Galiausiai prieš praėjusius Seimo rinkimus 2012 m. rudenį laimę pabandė dar viena politinė jėga. Pasinaudoję tuo metu kilusiu pedofilijos skandalu į Seimą po nauja „Drąsos kelio“ partijos vėliava pasuko būrys intelektualų ir visuomenininkų. Ši partija, kaip ir A. Valinsko projektas, taip pat įkurta prieš pat Seimo rinkimus – 2012-ųjų kovą. Lygiai taip pat šiandien ši politinė jėga egzistuoja labiau formaliai nei realiai.

Iš kokios kepurės trauks partiją šiemet?

Šiemet naujų partijų kūrimuisi atviros bent trys nišos. Pirmiausia sėkmę naujuose rinkimuose veikiausiai bandys naujas dešiniųjų jėgų sambūris, kuris bandys pakartoti „Drąsos kelio“ sėkmę. Tiesa, jo istorija parodė, kad absoliuti opozicija politinio isteblišmento atžvilgiu nėra produktyvi, todėl tikėtina, kad naujas dešinysis judėjimas bus kur kas konstruktyvesnis ir mažiau kritiškas.

Tokios naujos politinės jėgos veikimo modeliu galėtų būti „Lietuvos sąrašo“ politikų dalyvavimas sostinės savivaldybės valdančiojoje koalicijoje kartu su Liberalų sąjūdžiu, konservatoriais, socialdemokratais bei „Tvarka ir teisingumu“. Politikos užkulisiuose kalbama, kad šiam naujam projektui galėtų vadovauti buvęs konservatorius, kandidatas į prezidentus, šiuo metu Seimo narys Naglis Puteikis.

Beje, sausio viduryje Panevėžyje buvo įkurta galima tokio projekto platforma – partija „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“. Prie jos kūrimo prisidėjo ir pats N. Puteikis, nors vėliau jis žurnalistams aiškino buvęs tik moderatoriumi.

Tikėtinas tokio naujo darinio įšokimo į rudenį vyksiančių Seimo rinkimų traukinio scenarijus – keleto mažiau žinomų dešiniųjų partijų susivienijimas bendram sąrašui, kurį papildytų nepartiniai intelektualai ir visuomenės veikėjai. Visgi politologas Vincentas Vobolevčius naujienų portalui Alfa.lt teigė abejojantis, ar toks politinis darinys gebės pakartoti „Drąsos kelio“ sėkmę.

„N. Puteikio darinyje kiek trūksta profesionalumo, todėl, manau, jie nesugebės įsiūbuoti rinkėjų palaikymo ikiNaglis Puteikis tokio lygio, kad taptų svarbiu žaidėju. Vargu ar bandymai jungtis su didelio svorio neturinčiomis, tačiau ambicijų nestokojančiomis partijomis išgelbėtų tokį judėjimą. Be to, faktas, kad apie šį judėjimą nei žiniasklaidoje, nei socialiniuose tinkluose nieko negirdėti. Tai irgi rodo tam tikrą resursų stoką. Net jei nėra lėšų dominuoti, vis vien tokiai jėgai reikėtų būti viešųjų debatų dalimi, priminti žmonėms apie savo egzistavimą“, – sakė pašnekovas.

Visuomeniniai komitetai nuviltų rinkėjus

Kita visuomenėje stiprų palaikymą turėjusi niša – savivaldos rinkimų metu išpopuliarėję visuomeniniai komitetai. Per pernai vykusius savivaldos rinkimus jų atstovai laimėjo mero rinkimus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. Teoriškai šie nepartiniai komitetai galėtų suvienyti jėgas ir prieš Seimo rinkimus sukurti regionų aljansą. Panašus projektas 2014-ųjų pabaigoje įvykdytas per Latvijos parlamento rinkimus – tuomet regionų prioritetus prieš sostinę akcentavusi politinė jėga surinko 7 proc. balsų.

Ar kažkas panašaus galėtų įvykti Lietuvoje? V. Vobolevičiaus manymu, to veikiausiai nebus, nes už visuomeninius Visvaldas Matijošaitissąrašus balsavę rinkėjai tai darė tikėdami, kad jų rinkti politikai spręs savivaldos problemas, o ne vėliau žengs į Seimą.

„Už nepartinius komitetus žmonės balsavo, nes tikėjosi, kad jie kažką padarys savivaldoje ir nebus eiliniai perbėgėliai į Seimą. Susidarė įspūdis, kad už nepartinius sąrašus savivaldos rinkimuose balsavo ne tik Darbo partijos ar „tvarkiečių“ rinkėjai, bet ir nusivylę konservatoriai, patriotiški rinkėjai, norintys teisingo bei gero valdymo. Šie žmonės nenori perbėgėlių į Seimą. Tad, nusprendę eiti į Seimą, šie junginiai prarastų visų pirma šią rinkėjų dalį. O ar pavyktų išlaikyti Darbo partijos rinkėjus, kai aktyvią rinkiminę kampaniją vykdo Valentinas Mazuronis, – didelis klaustukas“, – dėstė politologas.

Nacionalinio lygmens ambicijų turintiems visuomeniniams komitetams V. Vobolevičius siūlė pagalvoti apie bendradarbiavimą su kitomis partijomis.

„Galbūt tokiems dariniams būtų geriau eiti į Seimą ne kaip vieningam dariniui, tačiau pasodinti savo žmones į partinius sąrašus kiekvienoje savivaldybėje, t. y. susitarti su atskiromis draugiškomis partijomis. Toks būdas patekti į valdžią būtų pragmatiškesnis ir mažiau rizikingesnis“, – siūlė jis.

Guogai siūlė dirbti su liberalais

Galiausiai trečia niša, iš kurios galėtų kilti naujas politinis judėjimas, – vieno iš Liberalų sąjūdžio lyderių Antano Guogos asmeninės ambicijos. Praėjusių metų gale dar visai neseniai į politiką pasukęs A. Guoga jau metė iššūkį „liberalsąjūdiečių“ lyderiui Eligijui Masiuliui – nusprendė dalyvauti partijos vadovo rinkimuose, nors prieš tai kalbėta, kad jis tokio žingsnio nežengs.Antanas Guoga

Politikos užkulisiuose anksčiau svarstyta, kad, jei liberalai nepatenkins A. Guogos ambicijų, jis gali palikti šią partiją ir kurti naują politinę jėgą, kartu išsivesti ir dalį partiečių. Toks scenarijus iš principo nebūtų netikėtas – liberalios partijos Lietuvoje ir anksčiau skildavo dėl lyderių asmeninių ambicijų.

Naujas A. Guogos sukurtas politinis darinys veikiausiai bandytų pakartoti TPP bei Darbo partijos sėkmės istorijas, siekdamas užburti rinkėjus charizma, humoru ir populistiniais pažadais.

Visgi V. Vobolevičius nematė priežasčių, kodėl A. Guoga turėtų išduoti Liberalų sąjūdį.

„A. Guoga – skaičiuojantis žmogus, todėl pagalvokime apie hipotetinę situaciją. Tarkime, jis paklius į Seimą su keliais žmonėmis. Kokią įtaką jis tuomet turės Seime? Juk dabar jis yra Europos Parlamento narys. Ar ne geriau tuomet būti draugišku liberalams ir pabandyti patekti į Seimą, o tada būti stiprios valdančios partijos parlamentaru? Jo geriausia strategija būtų santykių su Liberalų sąjūdžiu taisymas“, – aiškino pašnekovas.

Šie metai gali tapti išskirtiniai

V. Vobolevičiaus manymu, iki šiol naujų partijų steigimąsi prieš Seimo rinkimus palengvindavo tai, kad joms pavykdavo sukurti arba išnaudoti kokią nors egzistuojančią emociją. Jei jos nėra, naujoms partijoms itin sunku įeiti į politinę rinką.

„Kuriant naują partiją pirmiausia būtinas emocinis užtaisas. Partijos, kurios neturi ilgalaikio įdirbio su rinkėjais, gali tikėtis sėkmės tik vienu atveju – tai emocijos, kuri paveikia didelę rinkėjų dalį, atsiradimas. Tai matėme ypatingai ryškiai su „Drąsos kelio“ partija ir mažiau ryškiai su A. Valinsko Tautos prisikėlimo partija, kuri kėlė emocijų su juodojo humoro doze. Jei tokia emocija atsirastų ir dabar, naujos partijos tikimybė padidėtų“, – apibendrino politologas.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks šių metų spalio 9 d.

Alfa.lt

Nusiųsk draugui:
    Išsaugok ir skaityk vėliau:

Taip pat skaitykite:

Alfa TV

Populiariausios naujienos