Leiputė: mokytojų streikas – vienas iš būdų atkreipti dėmesį į problemas

Orinta Leiputė (LSDP/ (Archyvo nuotr.)

Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar Lietuvos mokytojai turi pagrindą streikuoti?”

Pedagogų nepasitenkinimas suprantamas, nes nuo 2009 metų nekyla atlyginimai, moksleivių skaičius drastiškai mažėja, o nuolatinė reformų būsena ir nežinia dėl pamokų skaičiaus, moksleivių tėvų reiklumas kelia mokytojams pagrįstą nerimą dėl ateities.

Bet ar tikrai pedagogai yra labiausiai nuskriausta žmonių grupė Lietuvoje? Kultūros darbuotojai, bibliotekininkai, socialiniai darbuotojai uždirba žymiai mažiau, todėl labai sunku apsispręsti, kai reikia kelti atlyginimus.

Pedagogų profesinių sąjungų deryboms su švietimo ir mokslo ministerija pasibaigus nesėkmingai, streikas yra vienas iš būdų parodyti savo poziciją. Problema turbūt ne patys atlyginimai, bet tai, kad mažėjant moksleivių skaičiui drastiškai mažėja mokytojų krūviai, nes dauguma dirba nepilnu etatu, ypač mažesnėse mokyklose. O jeigu bėgioja per kelis darbus – nukenčia paties darbo, ugdymo proceso kokybė. Nepatenkinti ir mokytojai, ir vaikai bei jų tėvai, o taip pat ir administracija.

Kultūros darbuotojams susiderėta dėl trijų metų atlyginimo kėlimo programos. Mokytojai neliko patenkinti sutartais dalykais: 7 procentais atlyginimo kėlimas ikimokyklinių įstaigų pedagogams, 5 procentais pradėjusiems dirbti mokytojams ir 3 procentais – turintiems patirtį. Didėja ir moksleivių krepšelio lėšos. Įvestas neformalaus ugdymo krepšelis, kurio tikslas buvo ne tik pritraukti nelankančius vaikus, taip pat buvo sudarytos sąlygoms pedagogams parengti programas ir papildomai užsidirbti.

Penkiose savivaldybėse eksperimento būdu keičiamas finansavimo modelis pagal klasių komplektus. Tai pareikalavo papildomai beveik 4 milijonų eurų. Nors ne visos savivaldybės pasinaudojo skirtomis lėšomis išeinantiems iš darbo pensinio amžiaus pedagogams, tačiau 2016 metais ši suma vistiek padidinta. Todėl negalima sakyti, kad viskas blogai.

Be abejo, ne viskas dar tobula. Pačių profesinių sąjungų atstovai įvardina, kad gal būtų galima pataupyti iš beprotiškai išpūstos mokyklų administracijos? Kaip pavyzdį jie pateikia tai, kad mokykloje gali būti direktorius, 4 jo pavaduotojai ir dar du skyrių vedėjai. Beje, priimtas sprendimas, kad mokyklų direktoriams nėra prievolės turėti kontaktinių valandų. Jie jas jau rugsėjo 1 d. turėjo perduoti dalykų mokytojams. Ir tikrai negalima sakyti, kad mokytojai po pamokų nieko neveikia – jie turi pasirengti pamokoms, susirinkimams, taisyti mokinių darbus.

Profesinių sąjungų atstovai mano, kad reikia reikalauti didesnės atsakomybės iš savivaldybių – tegul sutvarko tai, ko nedarė visus 25 metus. Savivaldybės turi spręsti sistemines problemas. Ministerijos paruošti raštai, atsakymai dažniausiai rekomendacinio pobūdžio.

Taigi streikas yra vienas iš būdų reikalauti valstybės atkreipti dėmesį į mokytojų darbo sąlygų ir švietimo kokybę. Nemanau, kad vyresnieji moksleiviai tuščiai praleido kelias pamokas. Manau, kad tai pilietiškumo pamoka, kad už savo teises teisinėje valstybėje galima pakovoti. Be abejo, neišmoktų mokomųjų dalykų teks pasimokyti papildomai.

Vyriausybės programoje kalbama, kas mokytojas laikomas pagrindiniu švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksniu, o tam, kad atkurti mokytojo profesijos prestižą, stiprinti mokytojų statusą visuomenėje, būtina sudaryti ir tinkamas darbo sąlygas, įvertinus ir demografinę situaciją. Tik saugus žmogus gali būti kūrybingas.

Orinta Leiputė, Seimo narė, socialdemokratė

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: