Aštunto šeimos nario laukianti globėja: vaikų auklėjimą pavadinčiau kasdiene kūryba

E. Vaitkevičienė su šeima savo laimę rado kurdami didelę šeimą. (© Asmeninis albumas)

Aš gyvenu taip, kaip noriu gyventi. Esu laisva rinktis pomėgius, darbus, laisvalaikio leidimo būdus. Visada esu įvykių sūkuryje, mūsų namuose niekada nebūna nuobodu. Kiekvieną dieną girdžiu – mama, aš tave myliu, ir tūkstantį kartu tai kartoju atgal. Šeimoje sukūrėme tokius santykius, kad kiekvienas jaučiasi komfortiškai ir gali būti savimi. Man tai svarbiausia.

Santykiai – didžiausias žmogaus turtas. Tai pamokos dalytis, nusileisti, užsimerkti, pastebėti. Nei materialinės vertybės, nei svaiginanti karjera neatneša tiek pilnatvės, kaip žinojimas, kad yra žmonių, kuriems tu be galo rūpi. Kurie visada bus šalia, kai reikės. Šeima yra visa ko pradžia. Galimybė užauginti žmogų – tai dovana. Ir mes turtingi tiek, kiek galime duoti.

Kuo jums patinka gyvenimas septynių ežerų mieste, ar Zarasai kartais netampa per ankšti?

Dievinu Zarasus! Dideliame mieste lengva pasislėpti, o mažesnėje bendruomenėje mes esame labai arti vienas kito – man tai labai patinka. Vaikų gydytoja gydė mane ir mano brolį, kol augome, dabar ji prižiūri mano vaikus. Visų berniukų ta pati pradinių klasių mokytoja. Mūsų miestelis labai išgražėjęs, jame vyksta daug renginių, nuostabi gamta ir turime daugiausiai ežerų visoje Lietuvoje! Turbūt niekaip nepavyks visuose juose išsimaudyti per vieną vasarą.

Santykiai jums didžiausias žmogaus turtas. Šeimą vertinate kaip visa ko pradžią. O štai psichologai kalba, kad lietuviai išskirtinai jautriai reaguoja į finansinę padėtį, bijo tapti nevykėliais karjeros srityje. Gal truputį persistengiame vaikydamiesi „tobulo gyvenimo plano“, kuriame būtinai reikia įrašyti kažką didelio, įspūdingesnio nei kasdieniai šeimos pietūs, palaikantys ryšiai?

Gal daugelį išvargino nepriteklius? Mūsų visuomenėje daug stereotipų ir „teisingo, sėkmingo“ gyvenimo taisyklių. Gal kiečiau skamba klasės susitikime „aš banko direktorė“, o ne „aš daugiavaikė mama“. Yra standartai ir daugelis bijo gyventi kitaip, nes gauni daugiau dėmesio, esi po didinamuoju stiklu. Mums gana artimas žmogus pasakė, kad gal jums su galva negerai, ir ieškojo naudos, kurią gauname iš vaikų, skaičiavo išmokas.

Kokia ta „nauda“, kiekvieno sąžinės ir pasaulėžiūros reikalas.

Kai sukuri tokius santykius su „svetimu“ vaiku, kokių net dažna biologinė šeima neturi, kai namie nuolat skamba juokas ar žvilgteli į visus gulinčius ir žiūrinčius vakaro filmą – kojos rankos susipynusios, – supranti, kad kasdienybė susideda vien iš stebuklų. Arba kai į parklupusį ar pavargusį mažiuką išsitiesia rankų miškas.

Šeima yra didžiausias turtas. Nežinau, kaip susiklostys jų gyvenimai, kaip artimai bendraus užaugę, bet visada atmintyje bus gyvos bendros išvykos, dalijimosi pamokos, žinojimas, kad esi kažko didelio ir stipraus maža dalis. Tai pasaulio kūrimas – padarai jį tokį gražų, kokio nori, – šyptelėjo E. Vaitkevičienė, įsitikinusi, kad viskas atrodo sudėtinga tol, kol nebandai ir nepažįsti. Didelės šeimos iššūkių nebijanti moteris kol kas iškėlė rankas tik prieš vairavimo baimę – gąsdina tūkstantis ir viena nepažinta situacija, nors ir turi teises.

Alfa.lt

E. Vaitkevičienė su šeima savo laimę rado kurdami didelę šeimą.
E. Vaitkevičienė su šeima savo laimę rado kurdami didelę šeimą.
E. Vaitkevičienė su šeima savo laimę rado kurdami didelę šeimą.
+2

Taip pat skaitykite: