Socialdemokratai, partnerystė ir Bažnyčia

Mažvydas Jastramskis (Mindaugo Mikulėno/ (Asmeninio albumo nuotr.)

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) būdama valdžioje sugeba pasiekti populiarumą, apie kurį kitoms partijoms tik pasvajoti. Tačiau tuo socialdemokratų išskirtinumas nesibaigia, kadangi žymiai geriau nei konkurentai LSDP sugeba ir iššvaistyti savo potencialą. Partnerystės įstatymo istorija gali tapti eiliniu socialdemokratų šūviu sau į koją.

Kalbant apie reitingo ir realybės neatitikimą, nėra geresnio pavyzdžio nei 2014 m. Europos Parlamento (EP) rinkimai. Kone dvigubai pagal populiarumą kitas partijas lenkusi LSDP tada „sugebėjo“ finišuoti antra, nors ir simboliniu skirtumu, bet vis dėlto nusileidusi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKd). Partijos galvos tada sugalvojo apkaltinti sociologus, pamiršę, kad ne pastarieji vadovauja rinkimų štabui ir priima keistus sprendimus.

Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, situacija iš esmės ta pati: LSDP vis dar patogiai įsitaisiusi reitingų viršuje. Net ir atsižvelgiant į paklaidų intervalus, socialdemokratai lenkia visas kitas partijas. Tačiau, kaip pasakytų dažnas politikos komentatorius (ir šiaip jau būtų teisus), iki rinkimų dar gana toli. Premjero Algirdo Butkevičiaus partijos laukia nemenki iššūkiai, iš kurių bene didžiausias yra Darbo kodekso reforma – jei nuostatų liberalizavimas įvyks, į naudą socialdemokratams tai tikrai neišeis.

Kita rizika – partnerystės įstatymas, dėl kurio nėra sutariama pačioje partijoje. Kovo pabaigoje grupė socialdemokratų ir liberalų Seime pateikė projektą, pagal kurį būtų įmanoma ir tos paties lyties asmenų partnerystė. Skirtumas tarp partijų, žiūrint į iniciatorių pavardes, akivaizdus. Jeigu parašu projektą parėmė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) lyderis Eligijus Masiulis, tarp socialdemokratų pavardžių nėra nei vieno ministro – ką jau bekalbėti apie patį A. Butkevičių.

Žvelgiant iš šiuolaikinės kairės ir socialinio liberalumo pozicijų, projektas yra visiškai suprantamas, netgi pavėluotas. Tačiau žiūrint į sovietiškai (didesne dalimi) ir religiškai (mažesne) konservatyvų visuomenės kontekstą Lietuvoje, tampa akivaizdu, kad įstatymais savo pažiūras verčiantys socialiniai liberalai čia gali kainuoti balsus ir palankų įvaizdį. Vilniuje, tarp išsilavinusio jaunimo pasisekimą turintys liberalai gal ir mažiau rizikuoja – jų elektoratas pastaruoju metu patyrė reikšmingų pokyčių, ypač pritraukiant naujų rinkėjų.

Pagal projekto „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija“ metu 2012 m. atliktą porinkiminę apklausą, vos apie 20 procentų socialdemokratų rinkėjų sutiko, kad homoseksualumas gali būti toleruojamas. Objektyvumo dėlei reikia paminėti, kad ir pas liberalus tokių žmonių buvo ne ką daugiau, atsižvelgus į statistinį reikšmingumą. Tikėtina, kad šis rodiklis, net ir turint omenyje pergales Vilniuje, dar neišaugo iki debesų: LRLS lyderiai, nors ir remia projektą, nesistengia garsiai transliuoti savo pozicijų.

Tačiau skirtingai nei liberalų atveju, socialdemokratams apskritai nematyti jokių prielaidų, kodėl partija kad ir patyliukais galėtų leisti sau prabangą remti vienalytes partnerystes. Juk didžiuosiuose miestuose, kur didžiausia tikimybė rasti socialiai liberalių žmonių, pastaruoju metu sekasi, švelniai tariant, nekaip. Nieko keista, kad kaip atsvara savų partiečių liberaliems viražams atsirado socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovaujamos Teisingumo ministerijos alternatyvus projektas, pagal kurį partnerystė apribojama vyro ir moters sąjunga.

Kad situacija neaštrėtų ir LSDP savo potencialiems rinkėjams netaptų „vaivorykštės“ flagmano sinonimu, Algirdas Butkevičius žengė dar toliau – dėl partnerystės įstatymo konsultuojamasi su Katalikų Bažnyčia. Anot premjero, nieko čia keisto, juk svarbūs įstatymo projektai turi būti derinami su visais socialiniais partneriais. Visgi socialdemokratui pasaulietinių reikalų derinimas su Bažnyčia yra mažų mažiausiai keista praktika. Gal čia irgi Lietuvos specifika – socialdemokratų rinkėjai ne tik nenori vienalyčių santuokų, bet dar ir labai religingi?

Pasitelkiant porinkiminės apklausos duomenis, išryškėja įdomi tendencija. Vos 9,8 procentai už LSDP balsavusių respondentų bent kartą per savaitę eina į pamaldas, panašus skaičius (atsižvelgiant į paklaidą) nesutinka su Bažnyčios nesikišimu į politiką. Be to, projekto „manobalsas.lt“ metu pats A. Butkevičius, kaip ir kiti socialdemokratai, sutiko, kad Bažnyčios vadovai neturėtų turėti įtakos valstybės politikai.

Čia kyla natūralus klausimas, ar pozicijų derinimas (kad ir instituciją pateikiant kaip „socialinį partnerį“) visgi nereiškia, kad įtaka daroma? Galima ginčytis apie semantiką, tačiau visuomenei viskas atrodo paprastai – socialdemokratai atsižvelgia į Bažnyčios nuomonę. Įdomus paradoksas: apie 90 procentų partijos rinkėjų retai arba beveik niekada nesilanko bažnyčioje, tačiau partijos lyderis politikoje konsultuojasi su vyskupais. Apžvalgininkas Paulius Gritėnas teigia, kad vargšai yra politikos ekspertai, kurie bando žmogaus teisių klausimais į krepšius skirstyti Lietuvos partijas – A. Butkevičiaus konsultacijos su Bažnyčia tikrai nepadeda.

Tam egzistuoja tik vienas logiškas paaiškinimas. A. Butkevičius į nacionalinį lygmenį siekia perkelti Vilkaviškio rajono praktiką, kur jį myli visi, net ir evangelikai liuteronai (Vilkaviškio apklausų nėra, tačiau be visų sluoksnių paramos neįmanoma būti tiek kartų perrinktam). Planas „ant popieriaus“ puikus: pasinaudojant socialiai liberalių, tačiau neįtakingų partiečių remiama diskusija dėl partnerystės, sukurti „antihomoseksualinę superkoaliciją“, kuri apimtų tiek sovietinius ateistus, tiek religingus tradicionalistus.

Visgi ar neliks premjeras prie suskilusios geldos? Religingus rinkėjus, kurių Lietuvoje ne tiek ir daug, perimti teoriškai įmanoma nebent iš TS-LKD – tačiau tai ne ta partija, kurios elektoratas laisvai keičia savo preferencijas. O štai standartinius socialdemokratų rėmėjus, kuriems Bažnyčia ir religiniai klausimai tiesiog nerūpi, perdėtas konsultavimasis su šia institucija gali ir atbaidyti. Net jeigu tai daroma dėl visuotinės moralės ir dorovės.

Mažvydas Jastramskis yra VU TSPMI lektorius.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: