„Injekcijos“ laimėtoja Liucija Kvašytė: stilius yra kaip papildoma juslė, kuri yra duotybė

Liucija Kvašytė (Nuotr. Stul) (© Asmeninis albumas)

Jauniems kūrėjams „Mados infekcijos“ organizatorių rengiamas konkursas „Injekcija“ yra kaip tramplinas ant vieno didžiausių Lietuvos podiumų ir galimybė pristatyti savo darbus kartu su žinomaisiais mūsų šalies kūrėjais. Šią galimybę kartu su dar keliais jaunais dizaineriais gavo Liucija Kvašytė, kuri „Injekcijos“ renginyje sulaukė didelio susirinkusios publikos palaikymo.

Laimėjaikonkursą„Injekcija“, vykusį praėjusią savaitę. Kokios emocijos ir nuotaikos?

Nuotaikos puikios, džiaugiuosi, kad galėsiu pasidalinti savo kūryba su tokia plačia auditorija.

Papasakok apie savo kolekciją. Apie ką ji ir kas įkvėpė ją kuriant?

Apie bakalaurinės kolekcijos konceptą pradėjau galvoti ir jį vystyti būdama Islandijoje, kai atlikau stažuotę mados namuose „JÖR by Guðmundur Jörundsson“. Mane labai paveikė gamta – grįžusi į Lietuvą aš vis pasigesdavau kalnų Vilniaus horizonte. Daug apie tai kalbėjau su tėčiu, kuris jaunystėje išmaišė Aziją, keliaudamas su draugais po kalnus. Taigi kalnai man tapo saitu tarp manęs ir tėčio. Daug diskutavome apie alpinistų aprangą, žiūrėjome nuotraukas ir filmuotą medžiagą, tėtis pasakodavo juokingas istorijas iš jų žygių. Turėjau tikrą keliautojo enciklopediją ir mūsų pokalbiai virto į stiprų vizualą, kurį perkėliau į kolekciją, tėčiui suteikdama alpinisto – jauno, veržlaus, laisvo savo mintyse ir poelgiuose, harmoningo visumoje su aplinka ir aplinkiniais – personažą.

Kaip prasidėjo tavo santykiai su mada?

Mada buvo ir yra visur, nereikia to studijuoti, kad įgytum santykį. Tiesiog visa giminė iš tėčio pusės yra menininkai. Senelis buvo architektas, močiutė – scenografė, tėtis – grafikas, o jo sesuo – keramikė, todėl galima teigti, jog augau apsupta meno ir jis man tapo artimu, o mintis studijuoti kostiumo dizainą atėjo natūraliai. Bent jau nepamenu kažkokio nušvitimo ar lemtingo sapno.

Kaip visos merginos rūpinausi savo garderobu ir norėjau atrodyti išskirtinai. Būdama abiturientė, pradėjau lankyti piešimo ir tapybos pamokas, vasarą įstojau į Vilniaus dailės akademiją. Man patinka, kad mados dizainas yra meno sritis „arti žmogaus“ – rūbas ne tik atlieka utilitarines funkcijas, jis formuoja žmogaus įvaizdį, gali vizualiai pakeisti figūrą, odos atspalvį, sukurti personažą, pakelti nuotaiką, atstovauti subkultūrą ar protestuoti. Didelė dovana yra dirbti šioje srityje, padėti žmogui atrasti save, pabrėžti gražius dalykus ir kartais paslėpti tai, ko kiti matyti neturi.

Visą kolekciją, su kuria laimėjai „Injekcijos“ konkursą, pristatysi kovą vyksiančioje „Mados infekcijoje“. Kokie liko pasiruošimo darbai?

Turiu pratęsti kolekciją iki penkiolikos modelių, todėl jau pradėjau darbus – užsisakiau audinius, persižiūrėjau eskizus, pradedu ruošti lekalus ir maketuoti. Procesas smagus ir nekantrauju išvysti pirmus gaminius. Darbo bus daug, nesinori nieko duoti siūti siuvėjoms, bandysiu spėti pati, nes tokiu būdu išvengiu sudėtingo kontaktavimo ir nuklydimo nuo norimo rezultato.

Ar turi kažkokių baimių, galvodama apie vyksiantį pristatymą?

Kelerius metų dirbau „Injekcijoje“ ir „Mados infekcijoje“. Pradžioje kaip dizainerių asistentė, o vėliau kaip Augustos Imbrasienės komandos narė, todėl renginio virtuvė man yra pažįstama. Dabar kaip tik galvoju, kaip spėti pasiūti kolekciją, nes turiu derinti ne tik jos ruošimą, bet ir magistro studijas.

Kokiais Lietuvos dizaineriais pati žaviesi?

Man patinka Giedriaus Paulausko militaristinės interpretacijos ir teisingas požiūris į vyro garderobą – mažai, bet kokybiškai, išskirtinai, bet subtiliai. Nuostabi yra Vitalio Čepkausko stilistika, stiprus Dainiaus Bendiko kuriamas personažas.

Amžina diskusija: kas svarbiau – stilius ar mada? Ar turi savo nuomonę šiuo klausimu? Ar yra kažkokios „taisyklės“, į kurias atsižvelgi kurdama savo asmenį stilių, rinkdamasi drabužius?

Mada yra diktuojama, ir tu arba paklūsti jai, arba ne. Ją galima numatyti ir perprasti, nes ji cikliška, priklausanti nuo daugelio rodiklių. Pavyzdžiui, moteris pradėjo nešioti kelnes, nes jai teko būti stipria dvasiškai ir dirbti vyriškus darbus, į madą ateina balti audiniai, nes tekstilės pramonei yra prasti metai. Tuo metu stilius yra kaip papildoma juslė, kuri yra duotybė. Neturiu jokių taisyklių nei kūryboje, nei savo aprangoje – rengiuosi tai, kas tuo momentu atspindi mano nuotaiką, man atrodo tinkama. 

Alfa.lt

Liucija Kvašytė (Nuotr. Stul)
Mados konkurso „Injekcija“ nugalėtojai
Mados konkursas „Injekcija“
+6

Taip pat skaitykite: