Tapti alkoholiku vis lengviau ir skaniau

Rugsėjo 1-oji Vilniuje (© Andrius Vaitkevičius | Alfa.lt)

 Po rugsėjo 1-osios nepilnamečių siautėjimo žiniasklaidoje pasipylė pranešimai apie paauglių girtavimo mastą. Regis, seniai žinoma problema buvo pamatyta iš naujo. Tačiau kasmet pasikartojantys faktai, kai vaikai blaivinami reanimacijoje, tik ir lieka šiurpinamai patraukli istorija tiek žurnalistams, tiek politikams. Pastaruoju metu pasipylę politikų siūlymai, kaip sumažinti girtų vairuotojų, apsiriboja tik siūlymais griežtinti bausmes. Tai tik  vienas pigesnių triukų reklamuoti save. Tačiau analizuoti, kodėl žmonės sėda girti už vairo arba kodėl taip masiškai svaiginasi jaunimėlis, bando retas.

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras įsitikinęs, kad aktyvi alkoholio reklama sistemingai prisideda prie girtavimo mastų. Ir nors egzistuoja Alkoholio kontrolės įstatymas, jų ribojimų mažai kas paiso. Tarkime, šio įstatymo 29 straipsnis draudžia reklamą, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu ar socialine sėkme, didesniu seksualiniu aktyvumu. Tačiau beveik visų alkoholinių gėrimų reklama susijusi su patiriamu tiek emociniu, tiek fiziniu pranašumu, malonumu.

Pasak toksikologo, didelė „skanių“ alkoholinių gėrimų pasiūla bei jauno žmogaus įvaizdžio formavimas su buteliu rankoje netruks atsiliepti jaunajai kartai. „Perspektyva ganėtinai liūdna, nes anksčiau alkoholis pakirsdavo penkiasdešimtmečius, o dabar jau nieko nestebina, kai miršta prasigėrę žmonės, nesulaukęs net trisdešimties. Anksčiau to nebuvo“, – sako gydytojas R. Badaras.

Atlikus tyrimus su žiurkėmis paaiškėjo, kad įprotis vartoti svaigalus atsiranda kur kas greičiau, nei daugumai atrodo. Žiurkėms 30 dienų kasdien per prievartą buvo sugirdoma 20 proc. etanolio, po mėnesio žiurkėms buvo leidžiama laisvai pasirinkti, ką gerti – vandenį ar etanolį. Iš 900 žiurkių per 73 proc. rinkosi etanolį, 20 proc. toleravo ir viena, ir kita, o daugiau kaip 6 proc. rinkosi tik vandenį.

Tiek alkoholio gamintojai, tiek politikai, tiek liberalių pažiūrų žmonės tikina, kad alkoholio vartojimas priklauso nuo paties žmogaus – nuo jo auklėjimo, nuo išsilavinimo, nuo gebėjimų.

Tačiau gydytojas toksikologas psichoterapeutas Tomas Kajokas su tuo griežtai nesutinka. Pasak T. Kajoko, kas penktas baltasis turi genetinį polinkį tapti alkoholiku: „Jei penki žmonės sėda gerti vienodai, penktas iš kompanijos taps priklausomas nuo alkoholio. Bet kuris mūsų gali prasigerti, nepaisant išsilavinimo ir amžiaus“.

Dar vienas su žiurkėmis atliktas tyrimas rodo, kad poreikis vartoti alkoholį priklauso nuo medžiagų apykaitos. Atliekant bandymą žiurkėms buvo leidžiama laisvai pasirinkti vandenį ar 20 proc. etanolį. Gyvūnėliai iškart pasiskirstė į kelias grupes: 25 proc. patinėlių rinkosi tik etanolį, dar 25 proc. toleravo ir alkoholį ir vandenį, o 50 proc. – tik vandenį.

Amerikoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad kuo daugiau alkoholio reklamų, tuo daugiau paaugliai jo suvartoja. Konektikuto universiteto mokslininkai apklausė per 4 tūkst. amerikiečių apie jų alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius ir reklamos žiūrėjimą. Respondentų amžius svyravo nuo 15 iki 26 metų. Paaiškėjo, kad kiekviena papildoma reklama per mėnesį suvartojamo alkoholio kiekį padidina 1 proc.

Išsamūs tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Archives of Paediatrics and Adolescent Medicine“. Tyrimui vadovavusi Leslie Snyder teigia: „Rezultatai prieštarauja teiginiui, kad reklama nesusijusi su jaunimo išgeriamo alkoholio kiekiu. Alkoholio reklama nemažai prisidėjo prie jaunimo gėrimo“. Specialistai įsitikinę, kad būtina įsikišti į alkoholio reklamos politiką.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2004 m. Vilniaus mieste teko reanimuoti 118 moksleivių, apsinuodijusių alkoholiu. Per pastaruosius trejus metus tokių atvejų užregistruota apie 700. Ir tai tik oficiali statistika. Tokių pacientų amžius vis jaunėja: šiemet medikams jau teko vaduoti 10 metų mergaitę. Priklausomybės ligų centre nuo alkoholizmo gydosi jau ir aštuoniolikmečiai. Vaikai geria bet ką, tačiau dažniausiai silpnesnius gėrimus. Pasitaiko apsinuodijusių ir sidru.

Toksikologas R. Badaras prisimena, kai po suteiktos pagalbos jaunuolis nustebo sužinojęs, kad sidras irgi turi alkoholio.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas draudžia reklamą, kurioje palankiai vertinama priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinamas jų vartoti ar įsigyti. Tačiau kaip paaiškinti alkoholio reklamose esančius tekstus: „ jis svarbus... kaip ir pats bendravimas“; „...tai, ką turim geriausią“, „jausmingas...“, o kur dar prizai iš po alaus kamštelių?

Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia alkoholio reklamą, skirtą vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Bet ar matėte ant kurios nors gėrimų reklamos įspėjamąjį ženklą, kad ji skirta vyresniems nei aštuoniolikmečiams? Gal tėvai turėtų apsaugoti vaikus išplėšydami iš žurnalų lapus su alkoholio reklama arba pamatę ją per TV suskubti užstoti ekraną?

Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro reklamą. Medikai nesupranta tokio įstatymo logikos. Pasak jų, ir sidras, ir alus taip pat turi alkoholio vienetų, kurie skatina priklausomybę. Anot gydytojo R. Badaro, šiuo metu didžiausia bėda yra prekyboje atsiradę lengvi alkoholiniai kokteiliai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, saugi alkoholio dienos norma per dieną moterims sudaro du vienetus, vyrams – tris. Alkoholinis vienetas – tai stiklas vyno ar skardinė alaus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, tarp Vilniaus moksleivių atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 30 proc. 8–11 klasių moksleivių vartodami alkoholinius gėrimus apsiriboja 1–2 skardinėmis alaus ar sidro, bet 32 proc. paprastai išgeria dvigubai daugiau. 12 proc. moksleivių reikia devynių alkoholinių vienetų, na, o daugiau nei 7 proc. apklaustųjų sunkiai apsiriboja net dešimčia butelių alaus ar panašiais alkoholiniais gėrimais.

Toksikologas psichoterapeutas T. Kajokas įsitikinęs, kad būtina apmokestinti didesne tara parduodamą alkoholį: „Pigesnis į 2–5 litrų butelius supiltas alkoholis nesąmoningai skatina daugiau išgerti. Jeigu politikai žinotų, kas laukia Lietuvos gyventojų, tai bent jau didintu akcizus“.

Moksleivių apklausa atskleidžia ir kitą faktą, kad blaivybė tarp 8–11 klasių paauglių nėra populiari. Dalis moksleivių mano, kad silpnesnių gėrimų vartojimas nėra alkoholio vartojimas. Dauguma paauglių tokių gėrimų paragavo būdami 11 metų, o beveik 21 proc. apklaustųjų prisipažino, kad apsvaigę nuo alkoholio buvo daugiau nei 10 kartų. Analizuojant duomenis nustatyta, kad vyresnėse klasėse mažėja nevartojančių alkoholinių gėrimų ir vis reguliariau mėgaujamasi alkoholiu.

Gydytojas T. Kajokas sako, kad stipriai keičiasi ir alkoholio vartojimo mada: anksčiau daugiau buvo išgeriama degtinės, vyno, tačiau XXI a. silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojai sukūrė tokį alkoholį, kurį mėgsta ir vaikai, Vakarų šalyse dar vadinama „alkopopsu“. „Nestiprų alkoholį geriantis paauglys nejaučia, kaip jį svaigina, bet vartodamas tokius gėrimus jis didina savo pomėgį gerti, prie alkoholio prisitaiko ne tik kepenys, bet ir smegenys, tada ir didėja alkoholio poreikis. Manau, visa tai orientuota į paauglius, nes vaikai, paaugliai paragavę alaus sakydavo, kad neskanu, o sidras – tas pats, kas limonadas, tik su alkoholiu. Tai alkoholinis produktas, orientuotas į vaikus“ – aiškina T. Kajokas.

Akivaizdu, kad alkoholio reklamos – daugiau nei socialinės reklamos, kuri aiškintų alkoholio žalą.

Pasak T. Kajoko, yra atliktos studijos, kuriose pabrėžiama, kad daugelyje filmų, knygų geriantis žmogus yra žavi asmenybė, dalyvaujanti netikėčiausiose istorijose, o tarp užgėrimų sugeba susitvarkyti visus būtinus reikalus.

Įdomu, ar įstatymų sergėtojai sureaguotų į alkoholio reklamą, kur būtų pavaizduota nėščia moteris, besimėgaujanti alkoholiu?

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: