Sunkiausia – surasti donorą
Kaulų čiulpų transplantacija – kraštutinė priemonė norint išgelbėti sunkiomis kraujo ligomis sergančių žmonių gyvybę. Kaulų čiulpai persodinami tik tada, kai paprastesni gydymo metodai – hemoterapija ir vaistai – pacientui nebegelbsti arba yra neefektyvūs. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo gydytojo hematologo Laimono Griškevičiaus, pernai Lietuvoje buvo atliktos 74 transplantacijos, iš jų 12 – vaikams.
„Praėjusiais metais išplėtėme Kaulų čiulpų transplantacijos skyrių, pašalinome technines kliūtis, pastatėme daugiau lovų, todėl per metus dabar galime atlikti šimtą persodinimo procedūrų – apytiksliai tiek, kiek reikia Lietuvai“, – sakė L. Griškevičius. Sudėtingiausia, hematologo teigimu, kraujo ligomis sergantiems pacientams surasti tinkamą donorą.
Savanorių daugėja
Tikimybė, kad svetimo žmogaus kaulų čiulpai tiks recipientui – viena iš milijono. Vadinasi, teoriškai kiekvienas Lietuvos gyventojas turi po tris potencialius donorus. Vis dėlto žmones lyginant pagal tam tikrus imuninius žymenis ir jų dažnumą populiacijoje tampa aišku, kad vienas žmogus gali turėti labai daug potencialių donorų, o kitas – nė vieno.
Šiuo metu Lietuvos kaulų čiulpų donorų registre yra apie 1700 savanorių – šešis kartus daugiau nei pernai. L. Griškevičius įsitikinęs, kad savanorių skaičius išaugo dėl kelis mėnesius šalyje vykusios aktyvios visuomenės informavimo akcijos „Be good – būk geras“. Jos metu žmonės buvo supažindinami su donorų stygiaus problema ir skatinami jais tapti.
„Iki akcijos turėjome 260 donorų, registras augo labai lėtai – dažniausiai registruodavosi ligonių artimieji. Projekto metu tikėjomės pritraukti apie tūkstantį donorų – pavyko kur kas daugiau. Lietuvos nacionalinis kaulų čiulpų negiminingų donorų registras yra sparčiausiai augantis iš visų registrų pasaulyje“, – džiaugėsi L. Griškevičius.
Padeda užsieniečiai
Vis dėlto beveik visi lietuvių ligonių donorai yra užsieniečiai. Priežastis aiški: maža vilčių rasti tinkamą donorą iš 1700 Lietuvos registre esančių savanorių. Kadangi tikimybė, kad vieno žmogaus kaulų čiulpai tiks kitam, yra viena iš milijono, tam, kad būtų surastas tinkamas donoras, šalies registre turėtų būti apie milijoną donorų. Pasaulio negiminingų donorų registre yra 10 mln. asmenų, todėl ten donorą rasti – kur kas paprasčiau ir greičiau nei Lietuvoje.
Absoliuti dauguma Lietuvos pacientų donorų yra vokiečiai ir lenkai. Nors lenkų kaulų čiulpų registre donorų palyginti mažai – apie 3–4 tūkst., randama donorų ir lietuviams. „Pasirodo, kaimyninėse šalyse yra didesnė tikimybė rasti tinkamą kandidatą. Jei mūsų registre jų būtų daugiau, užsieniečių donorų prireiktų rečiau, juk Lietuva – giminių kraštas“, – sakė L. Griškevičius.
Artimieji išgelbsti kas ketvirtą
Lietuvoje giminingos kaulų čiulpų transplantacijos suaugusiesiems atliekamos nuo 1999 metų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, o vaikams – nuo 2002 metų. Pirmoji negiminingų kaulų čiulpų persodinimo procedūra atlikta prieš mažiau nei dvejus metus. Iki tol donorais būdavo tik sergančiųjų broliai ir seserys. Tačiau tikimybė, kad jie bus tinkami donorai, siekia vos 25 procentus – taigi padėti buvo galima tik vienam iš keturių ligonių.
Tai labai menkas rezultatas, todėl buvo nuspręsta prisijungti prie Pasaulinio negiminingų donorų registro ir pradėti Lietuvoje daryti negiminingas kaulų čiulpų transplantacijas. Prisijungus prie pasaulio registro dar dviem iš keturių ligonių randami donorai. Deja, vienam iš keturių ligonių donoro nepavyksta surasti net visame pasaulyje. Tokių žmonių kasmet yra penki ar šeši. Donorų paieška vidutiniškai trunka mėnesį ar du. Hematologo teigimu, jei būtina transplantacija, pacientai negali laukti ilgiau kaip tris mėnesius.
Du trečdaliai pasveiksta
Tikimybė pasveikti po kaulų čiulpų persodinimo siekia nuo 20 iki 90 procentų. Tai esą priklauso ne tiek nuo pačios transplantacijos atlikimo, kiek nuo pačios kraujo ligos, jos eigos, nuo to, kaip ligą pavyksta gydyti tokiu metodu, ir netgi nuo ligonio amžiaus.
Kaulų čiulpai dažniausiai persodinami jauniems žmonėms, nes transplantacijos rezultatai bėgant metams tolydžio prastėja, didėja komplikacijų tikimybė, rizika ryškiai viršija galimą naudą. Dažniausiai transplantacija atliekama tada, kai be jos žmogui grėstų šimtaprocentinė mirtis – tada ir 20 procentų išgyventi yra daug.
„Turi atitikti donoro ir recipiento imuninės sistemos. Kartais tenka persodinti kaulų čiulpus, paimtus iš donoro, nors jo imuninė sistema ne visiškai atitinka recipiento. Tačiau nėra laiko laukti ir ieškoti tinkamesnių variantų. Būtina skubiai operuoti, kitaip žmogus mirs“, – sakė L. Griškevičius. Statistikos duomenimis, po transplantacijos pasveiksta du trečdaliai ligonių.
Atsisakė paskutinę minutę
Kaulų čiulpų donorystė yra labai svarbi. Neretai ji būna vienintelė viltis ligoniui pasveikti. Žmogus, norintis tapti donoru, pirmiausia užpildo anketą ir duoda kraujo mėginį. Tuomet atliekamas bendras jo kraujo tyrimas bei infekcinių ligų (ŽIV, hepatitų, sifilio, kitų virusų) tyrimai, nustatoma kraujo grupė, atliekami pirminiai imunologiniai tyrimai – pagal juos yra lyginami potencialus donoras ir recipientas.
Jei kraujas geras, potencialaus kaulų čiulpų donoro duomenys skelbiami pasauliniame donorų registre. Duomenų bazė yra visiškai anonimiška ir konfidenciali. Joje nefigūruoja kandidato vardas ir pavardė. Skelbiami tik svarbūs infekcinių žymenų tyrimai, lytis, kraujo grupė, pirminiai imunologinių tyrimų duomenys ir amžius. Šis yra ribojamas – donorais gali tapti asmenys nuo 20 iki 45 metų. Kiekvienas donoras turi savo kodą.
Įvertinus, kad žmogus gali būti donoru, dar kartą prašoma jo sutikimo. Jį gavus atliekami pakartotiniai išsamūs kraujo tyrimai ir galutinai nusprendžiama, ar donoras ir recipientas yra suderinami. Jei taip, žmogus kviečiamas donuoti. Bet kuriame iš šių etapų donoras gali atsisakyti būti donuojamas. Vienas lietuvis pasinaudojo šia teise ir paskutinę akimirką pasakė „ne“.
Atimta viltis
Trisdešimtmetis kaunietis Raimondas Talkevičius sakė nepateisinąs tokio donoro poelgio ir nerandąs jį pagrindžiančių argumentų. „Esu pakraupęs, kaip žmogus gali būti toks savanaudis. Nesuvokiu, kaip taip galima pasielgti. Juk donavimo procedūra donorui absoliučiai nepavojinga, jis nieko nepraranda – tik šiek tiek laiko. Galbūt kam nors jis buvo paskutinis šansas“, – stebėjosi R. Talkevičius. Būtent jam pirmajam Lietuvoje 2004 metų gruodį buvo atlikta negimininga kaulų čiulpų transplantacija. Leukemija sirgusio jauno vyro gyvybę išgelbėjo donoras iš Lenkijos.
„Tokiam poelgiui sunkiai rasčiau argumentų, – R. Talkevičiui antrino limfoma sirgusi Lietuvos onkohematologinių ligonių bendrijos vadovė Jolita Dvareckienė. – Negiminingo donoro paieškos reiškia, kad ligoniui jis – paskutinė viltis, kad nepadeda kiti gydymo metodai. Surasti tinkamą donorą – beveik stebuklas. Labai neatsakingai pasielgė žmogus“.
Limfoma J. Dvareckienė susirgo 27 metų. Moteriai tiko jos pačios kaulų čiulpai, todėl donoro neprireikė. Nepaisant to, J. Dvareckienės teigimu, visi laukiantieji operacijos jaučiasi kybantys tarp dangaus ir žemės.
Procedūra nepavojinga
L. Griškevičius aiškino, kad žmonės apie kaulų čiulpų donorystę žino nedaug. Jiems tai asocijuojasi su skausmingomis procedūromis, nors taip nėra. Donoras gali pasirinkti vieną iš dviejų donavimo būdų. Donuojama bendros nejautros metu, kai iš dubens kaulų yra pritraukiamas reikiamas kiekis kaulų čiulpų. Yra ir ilgesnė procedūra: keturias dienas į donoro pilvo paodę švirkščiamas preparatas, skatinantis kamienines ląsteles keliauti iš kaulų čiulpų į kraują. Penktą dieną kamieninės ląstelės surenkamos iš rankų venų specialiu aparatu. Dalis kraujo įtraukiama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o kraujas vėl grąžinamas atgal. Tokiu būdu surenkama apie 250 mililitrų kamieninių ląstelių – šį kiekį organizmas atgamina per dvi savaites.
Gautos kamieninės ląstelės per 72 valandas sulašinamos jau ruošiamam transplantacijai ligoniui. Skiriamos didelės vėžines ląsteles bei kraujodaros ląsteles kaulų čiulpuose naikinančių vaistų dozės (taip paruošiama vieta donoro ląstelėms). Šie vaistai slopina imuninę sistemą, kad ji nekovotų su donoro ląstelėmis kaip su svetimomis.
Kaulų čiulpų transplantacijos pasaulyje atliekamos jau 30 metų. Per tą laiką, medikų teigimu, įrodyta, kad donavimo procedūra žmogaus sveikatai yra visiškai nepavojinga.
Rašyti komentarą