Lietuvoje > Naujienos

Norintys dirbti Vilniaus rajono savivaldybėje privalo mokėti vietos lenkų kalbą. Ši sąlyga yra net oficialiuose konkursų į laisvas pareigybes skelbimuose.

„Pojedziemy do turgus, kupiem gaidžiukas“. Tokius ir panašius posakius vadinamąja „tuteišių“ kalba privalo mokėti kiekvienas, pageidaujantis dirbti Vilniaus rajono savivaldybėje.

Pasak „Lietuvos ryto„ priedo „Sostinė“, trečiadienį pasirodžiusiuose skelbimuose Vilniaus rajono savivaldybė kviečia į darbą du Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vyriausiuosius specialistus. Be įvairių specialiųjų reikalavimų, nurodomas ir toks: „Mokėti vietinę (lenkų) kalbą“. Ši kalba - tai lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų kalbų mišinys, kurios neišmoksi nė vienoje mokykloje.

Reikalavimas mokėti vietos lenkų kalbą yra ir ankstesniuose Vilniaus rajono savivaldybės skelbimuose.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva dėl tokio akibrokšto yra ne kartą kreipęsis į Seimą, premjerą, tačiau didesnio dėmesio nesulaukė. Jo nuomone, tokie reikalavimai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimai.

K.Garšvos žodžiais, reikalavimas mokėti „tuteišių“ kalbą atkeliavo iš tų laikų, kai Vilniaus krašte buvo ketinama kurti autonomiją. Be to, vietos lenkų kalbą propaguoja ir kai kurios Vilniaus rajone aktyvios politinės jėgos.

Vilniaus rajone gyvena 61,3 procento lenkų, 22,4 procento - lietuvių, 8,4 procento - rusų, 4,4 procento - baltarusių ir 3,5 procento - kitų tautybių asmenų.

„Pirmiausia pretendentas į tarnybą savivaldos institucijoje privalo mokėti valstybinę kalbą“, - tvirtino vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius.

Skelbimus su reikalavimais mokėti „tuteišiškai“ rašo Vilniaus rajono savivaldybė, o ne šio rajono taryba, todėl jų vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje neprižiūri.

Tuo metu Vilniaus rajono merė Marija Rekst įsitikinusi, kad savivaldybė jokių įstatymų nepažeidė. „Sudarome galimybę žmonėms paprasčiau bendrauti. Nematau nieko blogo“, - apie reikalavimus mokėti „tuteišių“ kalbą aiškino M.Rekst.

Ji negalėjo atsakyti į klausimą, ar pasitaikė atvejų, kai pretendentas į postą savivaldybėje atrodė tinkamas, tačiau neatitiko vieno reikalavimo - nemokėjo „tuteišiškai“.

Anot M.Rekst, jeigu Vilniaus rajono valdininkai nemokėtų vietos lenkų kalbos, į savivaldybę žmonės turėtų ateiti su vertėjais. Mat nemažai vyresnio amžiaus Vilniaus rajono gyventojų lietuviškai nemoka.

M.Rekst tvirtinimu, reikalavimas mokėti vietos lenkų kalbą nesikerta su Tautinių mažumų įstatymu, kuris nurodo, kad administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos kalba.