Aplankykite Sūduvos krašto dvarus: Gelgaudiškį, Zyplius, Paežerius

Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
© Alfa.lt
2014-07-23 07:10

Gelgaudiškis, Zypliai. Paežeriai. Su apsilankymu Ritinių kaimo sūrių namuose, kur galima paragauti suvalkietiško, dvarų tradicijas menančio sūrio. Štai tokią įstabią kelionių po Lietuvą ir dvarų lankymo aistruoliams siūlo kultūrinių iniciatyvų bendrovė „Ancilius“.

Zypliai. Po Žalgirio mūšio Sūduvos ir Suvalkijos žemės tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdomis. Būtent šiose žemėse vykdavo karališkosios medžioklės. Krašto kolonizacija prasidėjo XVII–XVIII a. 1795 m., po trečiojo Žečpospolitos padalijimo, Užnemunė ir Sūduva atiteko Prūsijai.

1807 m. šios žemės atiteko Napoleonui Bonapartui, kuris sudarė čia Varšuvos kunigaikštystę. Veliuonos seniūnijos dalį (kairiajame Nemuno krante) Napoleonas atidavė kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Po šio mirties 1813 m. visi minėti turtai atiteko jo seseriai Teresei Tiškevičienei.

Visi šie turtai – milžiniški miškų plotai, keturių parapijų kaimai – vadinosi bendru Zyplių turtų vardu, o patys Zypliai buvo dvarelis su apie 60 margų žemės (dabar – Senieji Zypliai). Tada Zypliams priklausė 155 kaimai ir apie 300 valakų girios. Naujoji Zyplių savininkė T. Tiškevičienė savo turtų net nematė, nes nuolat gyveno Paryžiuje. Kai per išlaidumą jai pritrūko pinigų, Zyplių dvarą pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Šis, norėdamas būti arčiau savo turtų, pasistatė naują dvarą netoli Lukšių ir pavadino Naujaisiais Zypliais. Vėliau valdymą perėmė dvarininkas Tomas Potockis.

Laikui bėgant, dvaras buvo perstatomas, kol galiausiai įgavo neobarokinių bruožų. Patį Zyplių dvaro ansamblį sudaro: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė.

reklama

Dabar dvare vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta Zyplių dvaro galerija, kur eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės.

Viename dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės. 2012 rudenį baigti dvaro rūmų restauracijos darbai. Dvare repetuoja Zyplių dvaro kapela, kuri groja ne tik liaudiškos folkloro, bet ir kantri muzikos repertuarą.

Dvaro pastatus supantis parkas užima 21 ha teritoriją. Iš pradžių, XIX a. viduryje, čia augo tik vietiniai medžiai. Vėliau grafas T. Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai. Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių.

Parko pasididžiavimas – popiržievis beržas, kurio skersmuo 75 cm. Tikrais milžinais užaugo paprastieji uosiai (skersmuo – 1,15 m, aukštis – iki 30 m). Dar ne taip seniai čia augo įspūdingas, apie 360 metų senumo ąžuolas. Seni žmonės esą iš dar senesnių girdėję, kad ant ąžuolo šakos ponas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus. Senolis ąžuolas nuvirto 2008 m. vasarą, minint parapijos 200-ąsias metines. Ten ir paliktas gulėti. Iš pietų pusės prie ąžuolo veda skroblų alėja, iš vakarų iki rytinės parko ribos – liepų alėja. Lankome Zyplių dvarą, pasivaikštome po parką.

Gelgaudiškis. Apie 1842–1846 m. Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis ant aukšto Nemuno slėnio šlaito pastatė mūrinius vienaukščius dvaro rūmus, kurie čia stovi iki šiol. Dvaras turėjo savo vandentiekį, ledainę ir kitus pastatus. Koideliai 1892 m. dvarą pardavė Komarams, tačiau per žemės reformą 1922 m. dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda.

Būtent čia, prie Gelgaudiškio dvaro, 1972 m. buvo filmuojamos kai kurios scenos Lietuvos televizijos filmui „Tadas Blinda“. Šiandien dvaro teritorijoje įsikūrusi Gelgaudiškio specialioji mokykla. Nuo pilies per Nemuną kitame krante raudoniu plieskia Panemunės pilies stogai. Kalbama, kad kažkur turi būti slaptas požeminis perėjimas, nutiestas po Nemunu iš vienos pilies į kitą.

Gelgaudiškio dvaro rūmus supa vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų, garsėjantis sudėtinga struktūra. Manoma, kad čia senovėje galėjo būti alkas, nes pagonys šventais laikė tuos miškus, kuriuose augo ąžuolai, liepos ir pušys. Visi šie medžiai auga čia nuo senų laikų. Parke įrengtas pažintinis takas (2,5 km), kuriame galima pasigrožėti ir retais medžiais: juodąja pušimi, veimutine pušimi, raudonuoju ąžuolu, paprastuoju buku, europiniu maumedžiu, raudonžiedžiu kaštonu. Didelių ąžuolų yra per keturis šimtus, kai kurie yra 26 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens.

Ketureilėje sidabrinių klevų alėjoje drevėse peri didysis dančiasnapis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Dar neseniai parke augo storiausia ir aukščiausia Suvalkijos eglė (aukštis – 41,5 m, skersmuo – 133 cm). 2010 m. pavasarį miškininkai, dalyvaujant būriui smalsuolių, nudžiūvusią eglę nupjovė ir paliko tik kelmą. Suskaičiavus rieves, paaiškėjo, kad eglė buvo apie 155 metų amžiaus. Parke daug įdomių, legendomis apipintų objektų: Asesoriaus kapas, Velnio kalnas, Baronkapinės (baronų Koidelių kapai), Pakaruoklių kalnas, tyro vandens šaltinėlis „Žvaigždė“. Lankome dvaro ansamblį, apžiūrime parką ir jo įdomybes.

 

Aplankykite Sūduvos krašto dvarus: Gelgaudiškį, Zyplius, Paežerius

Zyplių dvaras
+42