Andrius Vištelis – Višteliauskas, garsusis aušrininkas, dalyvavęs 1863 sukilime, vėliau pasitraukė į Vakarus, Italijoje kovęsis Garibaldžio armijoje, savo raštuose teigė, jog Adomas ir Ieva turėjo kalbėti lietuviškai rojuje. Tad garsus rašytojas Česlovas Milošas yra pasakęs, kad lietuvių tauta gimė iš filologijos – kalba yra lietuvio tapatybės pagrindas. Tačiau ar gali taip nutikti, jog lietuviu galės vadintis angliškai kalbantis juodaodis?
Žinomas kalbininkas Antanas Smetona laidoje pasakos: „Prieš kokius 10 metų Šilutėje mačiau lakstančius mulatus ir labai gražiai šnekančius žemaitiškai. Klausimas: jie lietuviukai, ar ne? Be abejones, taip“.
„Kalba yra labai svarbi kalant tautinę tapatybę. Juk šiandien niekas neįsivaizduoja lietuvio, kuris nekalbėtų lietuviškai. Tačiau jei pažvelgtume į istoriją, tai tokia lietuvio samprata nėra sena – ji susiformavo tik XIX amžiaus antroje pusėje. Tad gal greitai ji gali ir pasikeisti. Ir po kokių penkiasdešimties – šimto metų niekam nekels nuostabos, kad žmogus moka tik anglų kalbą, bet yra įsitikinęs esąs lietuviu“, teigia laidos kūrėjas ir vedėjas Virginijus Savukynas.
Iš Lietuvos emigravo per 400 000 gyventojų. Dalis jų tikrai liks Ispanijoje, Airijoje, Jungtinėse Valstijose. Jų vaikai ir anūkai gali ir nebekalbėti lietuviškai. Ar juos laikysime lietuviais? Nuo šio atsakymo priklauso mūsų tautos ateitis. Jei manysime, kad tie, kas nekalba lietuviškai, nėra lietuvių tautos dalis, tuomet lietuvių skaičius katastrofiškai mažės.
„Galim sakyti, kad trečios kartos lietuviai, nešnekantys lietuviškai jau ne lietuviai – nei Šimkus, nei Durbinas. Tokiu atveju mes globalizacijos iššūkių neatlaikysime“, teigs garsus istorikas Egidijus Aleksandravičius.
Šiuos keblius, kone detektyvinius klausimus apie kalbos ir tapatybės ryšį narplios „Tapatybės labirintai“ pirmadienį 19.15 val. per Lietuvos televizijos antrąjį kanalą.
Rašyti komentarą