Norintiems išsipirkti žemę – neįkandamos kainos (5)

Vyriausybės nutarimas, kad valstybinė žemė būtų parduodama ir nuomojama rinkos verte, papiktino dar nespėjusius išsipirkti namų valdų, sodų žemės.

Pasak Vyriausybės kanclerio, ministrų kabinetui bus siūloma taisyti ką tik įsigaliojusį nutarimą.

Vilniečių Miltenių šeima tikėjosi sodo sklypą iš valstybės išsipirkti už kelis šimtus litų. Pasak Aldonos Miltenienės, į apskritį kreiptasi pernai gruodį, tačiau esą valdininkams ilgai tvarkant dokumentus, ji sužino, kad dabar 6 arų sklypelio kaina bus skaičiuojama nuo jo rinkos vertės, kuri keliasdešimt kartų didesnė nei anksčiau buvusi.

„Nežinau tikslios kainos, bet gali būti dešimtis kartų, gali būti ir šimtus kartų didesnė. Manau, kad mano teises turės kas nors ginti, nes ilgai buvau siuntinėjama“, – pasakojo A. Miltenienė.

Tuo metu Vilniaus apskrities valdininkai sako turintys vykdyti prieš savaitę įsigaliojusį Vyriausybės sprendimą ir valstybės žemę parduoti ne už dar 1992 metais Vyriausybės nustatytą kainą, o ją skaičiuoti pagal žemės verčių žemėlapiuose nurodytą vidutinę rinkos kainą.

„Pagal naują tvarką kolektyvinių sodų žemė Vilniuje brangsta kelis šimtus kartų, namų valdos – kiek mažiau. Tais atvejais, kai gyventojai už žemę nėra mokėję investiciniais čekiais, o nori mokėti grynais pinigais, kainos išauga iki 50 kartų“, – teigė Vilniaus apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorius Juozas Zinkevičius.

Žemėtvarkininkų duomenimis, vien tik Vilniuje norinčiųjų išsipirkti namų valdas, sodų sklypus – daugiau kaip 3 tūkst., o visoje apskrityje, kartu su pretenduojančiais įsigyti asmeninio ūkio žemės, galėtų būti apie 10 tūkst.

Gyventojams skundžiantis, Vilniaus apskritis siūlo Vyriausybei taisyti darbo broką.

„Ketvirtadienį pasitarime nagrinėjom galimybes tam tikrom kategorijoms – sodininkams, namų valdų savininkams skaičiuoti minimalią žemės vertę, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, bet tai kol kas preliminaru“, – teigė Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas.