Paduoti Rusiją į Tarptautinį arbitražo teismą ir panaudoti pagrindinius ES principus prieš Europos Komisiją. Tiek tereikia, kad Lietuva priverstų Rusiją atnaujinti naftos tiekimą jai naftotiekiu „Družba“, o Europos Komisiją – leisti atidėti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Tuo įsitikinęs žymus tarptautinės teisės ekspertas iš Londono prof. Alanas Riley. Išskirtiniame interviu Alfa.lt A. Riley sakė regintis Lietuvai išeitį iš energetinio akligatvio. Jis neatsakė į vienintelį klausimą: kodėl Lietuva iki šiol nieko doro nenuveikė?
Dėl Lietuvos Europos Komisija gali turėti rimtų bėdų
Šiuo metu didžiausias Lietuvos galvos skausmas yra įsipareigojimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.
Aš kategoriškai prieštarauju jos uždarymui!
Pagrindinis argumentas, kodėl privalote uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, yra vienintelis – pasirašydami ES stojimo sutartį įsipareigojote tai padaryti.
Tačiau šiandien bendra Europos energetinė situacija yra kitokia nei prieš dvylika metų ir šis argumentas nebetenka reikšmės.
Šiandien Europos Sąjunga turį narę su dviem energijos šaltiniais – atominės energijos ir dujų. Europos Komisija liepia jai uždaryti atominės energijos šaltinį ir visiškai pasikliauti Rusijos energetikos rinka. Bet įsivaizduokite, Rusija pritrūksta dujų. Ir ji užsuka kranelį Lietuvai. Ir ES narė lieka be elektros energijos, be dujų. Ką jai tuomet daryti? ES paprasčiausiai negali taip elgtis su savo nare. Tai pasigailėtina.
Bet įsipareigojimas yra pasirašytas ir jo neišbrauksi.
Tiesa. Vis dėlto pagrindinis Lietuvos argumentas turi būti tas, kad nuo to laiko, kai pasirašėte ES stojimo sutartį, iš pagrindų pasikeitė visos Europos energetinė padėtis. Ką gi mes turime? Milžinišką visuotinę problemą. Šiandien mes jau žinome, ko galima tikėtis iš rusų. Ir čia svarbiausi yra du dalykai. Visų pirma, Rusijos vykdoma agresyvi užsienio politika – tai yra gynybos ir saugumo klausimas. Antra, Europos komisija tikina, kad be elektros energijos neliksite, nes nusipirksite dujų iš Rusijos. Bet svarbiausia tai, kad Rusijos dujų rinka braška ir jau dabar sunkiai funkcionuoja. Labai gali būti, kad ji,, nors ir labai nenori, paprasčiausiai nebepajėgs aprūpinti dar ir jūsų.
Šie du argumentai yra nepaprastai stiprūs. Europos komisija negali paprasčiausiai leisti, kad viena iš ES narių ne tik taptų absoliučiai priklausoma nuo užsienio jėgos tiekiamų dujų, bet dar ir rizikuotų tapti tos jėgos energetinio sektoriaus problemų įkaite. Tokiomis aplinkybėmis jūs negalite imti ir uždaryti atominę elektrinę.
Jūs primygtinai tvirtinate, kad Lietuva gali išsiderėti sutikimą atidėti atominės elektrinės uždarymą?
Taip. Jūs turite ypač svarių argumentų. Manau, kuo labiau įtempti ES santykiai su Rusija – dėl Gruzijos ir kitų reikalų – tuo tie argumentai svaresni. Tikrai mažai tikėtina, kad Europos Sąjunga ignoruos tokių šalių, kaip Lietuva, pažeidžiamumą.
Vis dėlto ji jau ignoruoja.
Žinau. Tačiau jei įvyktų blogiausia ir šalis staiga liktų be elektros, Europos Komisija pakliūtų į didžiulę bėdą. Kiltų audringas pasipiktinimas Europos Sąjunga ne tik tarp Lietuvos, kitų Baltijos valstybių gyventojų, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Sakau jums, jau įsivaizduoju antraštes pirmuosiuose dienraščių puslapiuose apie piktąją Europos Sąjungą, nuskriaudusią vargšę Lietuvą. Vien Londone šiuo metu gyvena maždaug 200 tūkstančių lietuvių, kurie iš karto nulėktų skųstis į BBC. Visi suprantame, kuo tai baigtųsi – kiltų tarptautinis skandalas ir Europos Komisija turėtų daug bėdos.
Ar yra koks legalus būdas atitolinti atominės elektrinės uždarymą?
Jei šaliai kyla reali grėsmė likti be elektros ir dujų, manau, yra teisinis kelias. Visi Europos Sąjungos teisiniai aktai pagrįsti esminiais žmogiškumo principais: teisė gyventi, teisė turėti namus ir panašiai. Pagrindinis principas – žmonių gerovė. Visi šie principai praktiškai būtų pažeisti, jei staiga viduržiemy Lietuvos – ir ES – piliečiai būtų priversti mirtinai šalti.
Manyčiau, tokiomis aplinkybėmis Europos Komisija būtų priversta peržiūrėti Lietuvos stojimo į ES sutarties sąlygas dėl atominės elektrinės uždarymo.
Tačiau esmė ta, kad jūs būtent ir siekiate užsitikrinti, kad nepakliūsite į tokią situaciją. Ir tai yra pagrindinis jūsų argumentas, kurio Europos Komisija negali nepaisyti.
Ironiška, bet komisija lengvai sutiktų peržiūrėti sutartį dėl energetinio saugumo klausimų. O juk Lietuva gali ginčytis, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir yra pagrindinis energetinio saugumo klausimas. Kaip ir tai, kad kyla pavojus, jog bus sulaužyti pagrindiniai ES principai. O trečiasis argumentas, kaip jau sakiau, būtų pasaulyje susiklosčiusi visiškai nauja situacija.
Jūs primygtinai siūlote kovoti?
Taip, tam jūs turite stiprų visuomenės balsą, politinį ir teisinį pagrindą.
Lietuva gali stoti prieš Rusiją
Esate minėjęs, kad teisiškai Lietuva gali priversti Rusiją atsukti „Družba“ naftotiekį – per Europos teismus. Jį užsukdama Lietuvai Rusija pažeidė pagrindinį tarptautinį energetikos susitarimą – Europos energetikos chartijos sutartį, nors jos nėra ratifikavusi. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti?
Lietuva gali paduoti Rusiją į Tarptautinio Arbitražo teismą. Nors Rusija neratifikavo Energijos chartijos, bet ją pasirašė. Ir, nors Chartija jos neįpareigoja, ją pasirašydama Rusija įsipareigojo pagal sutarties 45-ąjį straipsnį, kuris galioja nuo sutarties pasirašymo iki jos ratifikavimo.
O tai jau Rusijai kelia didelių problemų. Remadamasi būtent šiuo straipsniu Lietuva gali iškelti Rusijai bylą Tarptautiniame arbitražo teisme už energetikos sutarties sulaužymą.
Iš esmės Lietuvai net nereikia nieko duoti į teismą! Paprasčiausiai tepriverčia Rusiją ilgai ir intensyviai pasvarstyti: ar tikrai verta neatsukti naftotiekio, bet stoti prieš aukščiausią tarptautinį teismą ar net Hagos tribunolą? Teistis ji tikrai nenorės, nes labai stengiasi sukurti savo, kaip atsakingos politinės bendruomenės narės, įvaizdį (ji siekia prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), tad turi parodyti, kad paklūsta tarptautinėms taisyklėms.
Tačiau Rusija bus priversta teistis, jei tik Lietuva iškels jai bylą. Ir tai yra pats didžiausias Lietuvos diplomatinis svertas!
Kodėl Lietuva iki šiol juo nepasinaudojo?
Tai labai įdomus klausimas. Ir jūs, aišku, norėtumėte, kad aš į jį atsakyčiau. Bet geriau jau manęs to neklauskite, nes būsiu priverstas atsakyti.
Rašyti komentarą