Lietuvos verslininkai ragina su augančiomis šilumos kainomis kovoti dujas keičiant alternatyviais energijos šaltiniais.
Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ duomenimis, gamtinių dujų ir biokuro kainų skirtumas nuo 2005 metų padidėjo 6,6 karto – kainų skirtumas tarp šių kuro rūšių nuo 77 litų padidėjo iki 510 litų.
„Kuro kainų žirklės plečiasi dėl neregėtai spartaus dujų brangimo, kai tuo tarpu biokuro kainos pastaraisiais metais augo palyginti neženkliai“, – teigia „Litbiomos“ prezidentas Remigijus Lapinskas.
Asociacija prognozuoja, kad kūrenant gamtines dujas pagaminta šilumos energija netrukus kainuos du kartus brangiau, nei tas pats energijos kiekis, išgautas kūrenant biomasę.
„Akivaizdu, kad dabar kaip niekada svarbu skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, aktyviau vykdyti biokuro katilinių plėtrą ir senųjų rekonstrukciją. Tai leistų pristabdyti šilumos kainų brangimą, o galbūt netgi sumažinti kainas“, – sakė R. Lapinskas.
Biokuro naudą, pasak R. Lapinsko, iliustruoja Kelmės pavyzdys. Šiame mieste, kur daugiau kaip 90 proc. šilumos energijos pagaminama iš biokuro, šildymas šiemet pabrango nuo 12 proc. Tuo tarpu visoje Lietuvoje šildymo kainos vidutiniškai brango 43 proc.
Šiuo metu Lietuvoje šilumos gamybai daugiausia naudojamos dujos, sudarančios apie 80 proc. visų kuro sąnaudų. Kūrenant biokurą pagaminama 17 proc. šilumos energijos.
Anot R. Lapinsko, kad pasitelkus vien tik Lietuvoje esančius vietinius atsinaujinančių energijos išteklių rezervus gamtinių dujų panaudojimą būtų galima sumažinti perpus – žemiau 40 proc. ribos.
„Deginant miško kirtimo, komunalines atliekas, specialiose energetinėse plantacijose auginamus gluosnius, šiaudus, būtų galima išgauti papildomai 5,1 mln. MWh energijos. Iš viso šalies miestuose sunaudojama iki 10 mln. MWh šilumos energijos“, - sakė jis.
Rašyti komentarą