Daugiau nei dvejus metus pavėlavusi įvykdyti pagal Europos teisę privalomą sprendimą dėl mažametės Luisos Rinau grąžinimo į Vokietiją, Lietuva sulaukė Europos Komisijos (EK) dėmesio. Birželio 30 dieną Vyriausybė gavo EK paklausimą, kodėl nevykdomos Bendrijos teisėje numatytos procedūros. Jei EK nepatenkins Lietuvos atsakymas, ji gali iškelti bylą Lietuvai Europos Teisingumo Teisme (ETT).
ETT liepos 11 dieną nusprendė, kad Lietuva neturi teisės ginčyti Vokietijos teismo sprendimo dėl L. Rinau globos ir gali tik jį paskelbti.
Tai konstatuota gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) kreipimąsi. AT savo sprendimą L. Rinau byloje turėtų paskelbti rugpjūtį.
Tačiau dar prieš ETT sprendimą, birželio 30 dieną, Lietuvos Vyriausybė gavo EK paklausimą dėl to, kodėl nevykdomi ES teisės reikalavimai ir L. Rinau negrąžinama į Vokietiją.
Pasak Luisos tėvo Michaelio Rinau advokatų, ketvirtadienį surengusių susitikimą su žurnalistais, jei Briuselis liks nepatenkintas atsakymais, Lietuvai gali būti iškelta byla ETT.
„Pagal Europos Bendrijų steigimo sutartį EK yra įgaliota inicijuoti vadinamąją Įsipareigojimų nevykdymo arba pažeidimų procedūrą prieš valstybę narę Europos Teisingumo Teisme. Šią procedūrą Komisija pradeda, kai valstybė pažeidžia savo įsipareigojimus, tai yra, savo veikimu arba neveikimu pažeidžia ES teisę“ – sako M. Rinau advokatės padėjėjas Jonas Kiauleikis.
Teisingumo ministerija sako, kad atsakymą EK paprašė pateikti per mėnesį – iki liepos pabaigos.
Kreipimąsi EK inicijavo dėl to, kad Lietuva nevykdė Europos teisės reikalavimų, pagal kuriuos L. Rinau turėjo būti sugrąžinta tėvui į Vokietiją per šešias savaites nuo 2006 metų spalio 30 dienos.
„Pagal Europos Reglamentą [L. Rinau] turėjo būti sugrąžinta per šešias savaites nuo to, kai tėvas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, tai yra nuo 2006 metų spalio 30 dienos turėjo praeiti ne daugiau kaip 6 savaitės“, – teigia M. Rinau advokatė D. Foigt.
Pasak jos padėjėjo J. Kiauleikio, įvertinus paskutinįjį ETT sprendimą bei tai, kiek kartų buvo pažeistas šešių savaičių terminas, „labai realu, kad Komisija konstatuos, jog Lietuva netinkamai taikė Reglamento nuostatas ir taip pažeidė savo įsipareigojimus, bei greičiausiai perduos ieškinį nagrinėti ETT“.
Pasak advokatų, baudos tokiais atvejais svyruoja nuo keliasdešimties tūkstančių iki keliasdešimties milijonų eurų, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, sunkumą ir valstybės finansines galimybes.
Be to, jei sprendimas dėl vaiko perdavimo tėvui į Vokietiją ir toliau būtų nevykdomas, M. Rinau galėtų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
Teisingumo ministerija nuo komentarų susilaiko.
Valstybės interesas
Inga Rinau dienraščiui „Lietuvos rytas“ po ETT sprendimo paskelbimo yra sakiusi, esanti „pikta, nusivylusi ir įskaudinta“.
Paklausta kodėl, ji atsakė, kad pyksta ant Lietuvos.
„Labiausiai pikta dėl to, kad esu priklausoma nuo valstybės, kuri neatlieka savo funkcijų. Vis dėlto gyvename teisinėje valstybėje. Kai valstybė sprendžia nesutarimus tarp žmonių, motinos ir vaiko interesai turėtų būti apginti. Aš nesijaučiu ginama, saugi. Jaučiuosi išduota“, – dienraščiui sakė mergaitės motina.
Mergaitės tėvo advokatai atsako, kad teisinė valstybė pirmiausiai turėtų gerbti ir ginti teisę, o ne rūpintis konkrečių žmonių apsauga.
„Dėl Lietuvos vyriausybės pozicijos proceso metu reikėtų akcentuoti, kad vyriausybė gina valstybės interesus, ne šalies (turima galvoje atsakovė, – lrt.lt) interesus. Šalies interesams M. Rinau pusėje atstovavo advokatė D. Foigt, o I. Rinau pusėje atstovavo jos advokatas – jie gina šalių interesus“, – įsitikinęs J. Kiauleikis.
„Reikėtų patikslinti, kas yra valstybės interesai: ar ginti savo Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – teisinės valstybės principą, teisės viršenybės principą <...> – galų gale, savo valstybės įvaizdį ES, tarptautinėje bendrijoje, galbūt net savo finansinius interesus <...>, ar vieno asmens interesus“, – teigė jis.
Rašyti komentarą