Volteras ir LRT žurnalistų pareiškimas

V.Pociūno žuvimo minėjimo metinės Romas Sakadolskis (© Andrius Petrulevičius | Alfa.lt)

Pirmadienį (2008 birželio 2 d.) išplatintas Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistų pareiškimas neigiantis, jog LRT esama cenzūros.

„Norime viešai patikinti, kad tiek dirbant ankstesnei, tiek naujajai administracijai, mūsų kūrybos laisvė nebuvo ir nėra varžoma, savo rengiamose laidose galime atspindėti pačias įvairiausias nuomones“ rašoma pareiškime. „Mums paliekama teisė analizuoti ir kritikuoti vieni kitų darbą laikantis žiniasklaidos etikos principų...“

Turint omenyje, jog Lietuvoje žurnalistų bendruomenė yra ganėtinai pasyvi ir menkai organizuota, toks suremtais pečiais paskelbtas pareiškimas rodo solidarumą. Gal tai seniai laukto pilietiškumo daigas?

Tikėkimės. Cenzūra yra sunkus kaltinimas. Kita vertus, patys spręskite, ar esama pagrindo taip teigti apie LRT:

Kaltinimai ilgamečiam laidos vedėjui

Kontroversija prasidėjo 2008 gegužės 19 d., kai Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“, kurią vedė Darius Kuolys, svarstyta, ar galima Lietuvoje sukurti civilizuoto politinio ir viešojo gyvenimo taisykles. Laidos metu trumpai buvo aptartas ir neseniai transliuotas LTV reportažas apie Seime įstrigusį teismų įstatymą.

Po kelių valandų LRT tarybos posėdyje ši laida sulaukė itin neigiamo LRT administracijos vertinimo. Uždarame posėdyje, vykusiame naujojo generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus iniciatyva, išklausyta laidos ištrauka, parodytas vienas „Panoramos“ reportažas.

A. Siaurusevičius pareiškė, jog D. Kuolys daręs spaudimą reportažo autoriui, LRT žurnalistui. Kiti LRT administracijos atstovai irgi negailėjo aštrių žodžių: kam D. Kuolys laidoje įžeidęs jaunąjį žurnalistą, kam kaltinęs jį ir visuomeninį transliuotoją vykdant valstybės užsakymus. Išsakytas priekaištas, jog be reikalo vienoje LRT laidoje kritikuojama kita LRT laida. Atseit, blogas paukštis, kuris teršia savo lizdą.

Pareiškimą pasirašiusiems LRT žurnalistams primintina, jog visa tai vyko už uždarų durų, jų kolegai D. Kuoliui nedalyvaujant, taigi negalint atsakyti į kaltinimus. Kaip vėliau paaiškėjo, LRT administracija, prieš pateikdama priekaištus „už akių“, su laidos vedėju net nebendravo.

Pastebėtina, kad A. Siaurusevičius posėdyje buvo perspėtas, jog parodęs ne tą siužetą, kuris aptartas radijo laidoje. Tačiau generalinis direktorius perspėjimą atmetė, o vėliau žurnalistams pareiškė: „Jie sako, kad kalbėta ne apie tą. Tegu tada ieško kito“. Betgi kaltinimą metė A. Siaurusevičius, tad jam, o ne „jiems“, priklauso jį pagrįsti.

Kas aptarta radijo laidoje?

O ką sakytų pareiškimą pasirašę LRT žurnalistai, jeigu paaiškėtų, kad jų kolegai D. Kuoliui mesti kaltinimai nepagrįsti? Kviečiu pasiklausyti laidos ištraukos arba susipažinti su šifruote ir patiems spręsti.

 

Aptardamas viešosios erdvės problemas Lietuvoje, „Tarp Rytų ir Vakarų” vedėjas D. Kuolys paminėjo ginčą sukėlusį LTV siužetą, bet klaidingai nurodė, kada jis buvo transliuotas. Jis pasakė „praėjusią savaitę“, o turėjo pasakyti „užpraeitą savaitę“.

Pastebėtina, jog D. Kuolys neįvardijo nei LRT žurnalisto, nei pačios laidos, kurioje siužetas buvo transliuotas. Maža to: laidos dalyvis, Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Girnius pabrėžė būtent redaktoriaus atsakomybę, kai iškyla nešališkumo ar kitos problemos. Su tokiu vertinimu sutiko ir laidoje dalyvavęs šių eilučių autorius, kuris, beje, laidoje ir pasakė, jog tai buvęs „Panoramos“ reportažas.

Laidos vedėjas išsakė esminę mintį: tie Seimo nariai, kuriems LTV reportaže buvo mesti kaltinimai neturėjo progos gintis, pateikti savo argumentus. Reportažas buvo šališkas. Jo analizę ir šifruotę rasite čia.

Kitas laidos dalyvis, dienraščio „Vilniaus diena“ vyriausiasis redaktorius Kęstutis Jauniškis padarė užuominą, jog LTV reportažas galėjęs būti užsakytas. D. Kuolys neleido pašnekovui vystyti šios minties, pasielgdamas atvirkščiai, negu buvo LRT administracijos kaltinamas.

Išvados nepuošia naujosios LRT administracijos

Pareiškimą apie cenzūros nebuvimą pasirašiusiems LRT žurnalistams siūlau savo apibendrinimą: remdamasi klaidinga informacija, LRT administracija nebūtais dalykais apkaltino jūsų kolegą Darių Kuolį, penkerius metus vedantį populiarią Lietuvos radijo laidą. Tai darydama, ji sukėlė audrą LRT taryboje, LRT darbuotojų gretose, plačioje visuomenėje. Kam tai naudinga? Tikrai ne visuomeniniam transliuotojui. Tikrai ne jums. Tikrai ne žurnalistų bendruomenei. Tikrai ne visuomenei.

Gegužės 19 d. nepavyko D. Kuolio nutildyti, bet užtat tai sėkmingai įgyvendinta po savaitės. Gegužės 26 d., savo laidoje D. Kuolys paaiškino susidariusią padėtį, pakartojo tai, ką laiške parašė Lietuvos radijo laikinai vadovei Guodai Litvaitienei. Laidos svečias, naujienų portalo alfa.lt redaktorius Virgis Valentinavičius pertraukė dienos temą pradėjusį svarstyti vedėją, aštriai kritikavo LRT administraciją ir Tarybą, įskaitant jos narį „Lietuvos ryto“ žurnalistą Rimvydą Valatką, kol D. Kuolys jo nesustabdė, beje, pastebėdamas, jog LRT yra laidų, kuriose išsakomos įvairios nuomonės. (Štai laidos ištrauka ir šifruotė.)

 

Po kelių valandų, vėlgi uždarame posėdyje, vėlgi D. Kuoliui nedalyvaujant, Lietuvos radijo laikinoji vadovė išreiškė pasipiktinimą V. Valentinavičiaus pastabomis ir informavo LRT tarybą, jog sutartis su D. Kuoliu nebus atnaujinta.

Beje, LRT administracija viešai taip ir nepaaiškino, kokios buvo D. Kuolio „mirtinos nuodėmės“ (kaip teigė vienas kolega), dėl kurių jis buvo pašalintos iš laidos.

D. Kuoliui buvo surengtas „linčo teismas“ už uždarų durų, tikintis atsikratyti laidos vedėju, kuris nebijo nepatogiais klausimais ir aštriais pasisakymais kelti reikalus, kuriuos laiko svarbiais mūsų valstybei. Patinka D. Kuolio laidos, ar nepatinka, sutinku su jo teiginiais, ar nesutinku, pirmadieniais transliuota, jo vedama laida „Tarp Rytų ir Vakarų“ praturtino mūsų viešąją erdvę, atkreipė dėmesį į daugelį problemų, vertė susimąstyti. Laida turėjo savo klausytoją, kaip turėjo ir savo kritikų.

Beje, pastebėkime apie ką mes visame šiame šurmulyje nekalbame: nekalbame apie akivaizdžiai šališką reportažą LTV „Panoramoje“. Tas klausimas tarsi išnyko. O neturėtų. Akivaizdu, kad ne viskas gerai Lietuvos televizijos naujienų direkcijoje. Šališkas „Panoramos“ reportažas yra svarbus klausimas, kaip svarbus ir D. Kuolio nušalinimas po to, kai jis šališkumą viešai iškėlė savo laidoje.

Kas yra cenzūra LRT?

Pareiškimą pasirašiusiems LRT žurnalistams primenu, jog kaltinimai jūsų kolegai D. Kuoliui nėra pagrįsti: jis neužsipuolė LRT žurnalisto, jo neįžeidė, nekaltino LRT vykdant valstybės užsakymus naujienų laidoje. Primenu, kad D. Kuolio „klausimas“ buvo svarstytas „už akių“ ir už uždarų durų. Jis posėdyje nedalyvavo, jam niekas nesuteikė galimybių gintis.

Tai yra nenormalu demokratinėje valstybėje. Tai yra cenzūra.

O Jūsų laiško, LRT žurnalistai, nekomentuosiu. Prancūzų rašytojas, filosofas Volteras kadaise pareiškė: Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti. Kviečiu patiems pagalvoti, kiek artima šio iškilaus mąstytojo mintis Jūsų požiūriui į išsireiškimo laisvę.

*Autorius yra LRT tarybos narys. Jis taip pat yra Pilietinės visuomenės instituto, kuriam vadovauja D. Kuolys, valdybos narys. Autorius ir D. Kuolys abu priklauso Piliečių santalkos tarybai.

Ištrauka iš Dariaus Kuolio vedamos Lietuvos radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų” 2008 05 19

Dalyvauja: Dienraščio „Vilniaus diena“ vyriausiasis redaktorius Kęstutis Jauniškis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytojas Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektorius Romas Sakadolskis.

Darius Kuolys: Kaip mums dabar gauti patikimą informaciją apie tai, kas vyksta, pavyzdžiui, teisminėj valdžioj? Štai praėjusią savaitę teko matyt siužetus, kuriuose sakoma, kad įstrigo, kai kurios partijos Seime, blokuoja teismų įstatymą, kuriuo suinteresuotas Respublikos Prezidentas ir rodomas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kuris sako, įstatymą blokuoja kitos partijos, o, ir jos veikia prieš valstybę, blokuodamos tą teismų įstatymą. Taip pat visuomeninis transliuotojas dar pašnekina kelis narius, kelis pašnekovus, kurie patvirtina šitą tezę, bet mes negirdim nė vieno Seimo nario, veikiančio prieš valstybę ir nė vienas iš tų veikiančių prieš valstybę nepakalbinamas, neatsako. Kai susirandi informaciją portaluose, informaciniuose Seimo tinklalapiuose, sužinai, kas įvyko: Seimo dauguma, svarstant teismų įstatymą, ėmė ir balsavo už tai, kad galima būtų Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus apskųsti. Ir pasirodo, kad šita dauguma veikia prieš valstybę, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kuris su ta nuomone nesutiko, to nuomonė yra vyraujanti ir visuomeninio transliuotojo išpopuliarinama kaip vyraujanti nuomonė.

Romas Sakadolskis: Čia Panoramoje buvo tas reportažas...

Kuolys: Bet kaip...

Sakadolskis: Labai keistas.

Kuolys: ...mum...

Sakadolskis: Labai keistas.

Kuolys: Tai šios dienos įvykiai. Kaip mums, piliečiams, susigaudyt?

Kęstutis Girnius: Šitokiu reikalu tai aiškiai yra žinių skyriaus, žinių skyriaus viršininko atsakomybė šitokius dalykus pastebėti, tada duoti velnių, atsiprašau, ir jeigu tikrai buvo toks, kaip Jūs sakote, tendencingas pranešimas, tai pareikalauti, kad kitą dieną būtų atitaisyta. Kitaip sakant, ne tiktai atitaisyta, bet naujas pranešimas. Ir čia yra labai svarbu. Ir ta prasme kas mane truputį stebina jų tokie geri nervai: kad surezga – sakysim, jeigu, pavyzdžiui, ne tiktai „Panorama“, kažkas kitas – bet kur paima, neatsargiai surezga tekstą, išmeta ir dėl to nesirūpina. Bet čia, sakyčiau, ne tiek ir iš dalies korespondento atsakomybė, bet pagrindinė atsakomybė tenka vadovams, tenka redaktoriams. Redaktoriai turi turėti patirtį, jie turi būti įsipareigoję, kad šitos žinios būtų vis tiek bent minimaliai patikimos. Ir kas mane labiausiai stebina, pavyzdžiui, šitokiu atveju, jei buvo, aš tos laidos nemačiau, kad...

Kuolys: Na, Romas Sakadolskis matė.

Sakadolskis: Mačiau ir galiu patvirtinti, kad ji buvo keista, atvirai pasakius.

Girnius: Tai, kad ji yra keista, tai mane stebina kaip iš viso gali praeiti. Ir kad nėra pasekmių. Kitaip sakant, jeigu Vakaruose keletą tokių laidų ir būtų labai aiškios pasekmės.

Kuolys: Kokios pasekmės?

Sakadolskis: Nuimtų redaktorių, ką Jūs.

Girnius: Nuimtų redaktorių, nuimtų tą, kuris parengė. Aišku.

Sakadolskis: Taip. Aišku, klausimo nėra.

Kęstutis Jauniškis: Arba šiuo atveju, bet kuriuo, šiuo atveju tai yra arba žurnalistų, redaktorių neprofesionalumas, kas yra galbūt mažiau tikėtina, arba bandymas politikuoti, kas mūsų šalyje žurnalistai mėgsta, ypač redaktoriai, kartais ir leidėjai, arba užsakymas tarkim, ką mes dažnai kalbame, užsakymai, užsakymai...

Kuolys: Jūs sakot, kad galbūt visuomeniniam transliuotojui įmanomi yra užsakymai...

Jauniškis: Eik, mielasis, ir padaryk man šitą.

Sakadolskis: Bet žiūrėkit, bet žiūrėkit...

Kuolys: Na, o pavyzdžiui, Stasys Gudavičius*, ar čia užsakytas tekstas, ar neužsakytas? Ar tiesiog, na, žurnalistas nesusigaudė. Patyręs žurnalistas, jis tiesiog bendravo prezidentūroj su kažkuo, su rimtais teisėjais bendravo, buvusiais teisėjais ar esamais teisėjais, ir padarė tekstą apie Aukščiausiąjį Teismą, jo peripetijas, čia veikė ir Prezidentas, kuris tiesiogiai necituojamas, bet mes žinom, kad Prezidentas yra palankus tam, nepalankus tam, kad Prezidentas nori Aukščiausiojo Teismo pirmininku skirti Joną Prapiestį, kažkada social demokratų darbo partijos ministrą EBSW laikais – kodėl norim, mes irgi nesužinom – bet štai tokia informacija. Kaip ją, jos šaltinis ir intencijos, tokią informaciją skelbiant kokios?

Jauniškis: Aš manau galbūt tai yra daugiau bandymas ieškoti atsakymų. Jeigu mes šiandien apie tai diskutuojam tai yra skauda, tai yra svarbu, tai galbūt, tai gal kitoks požiūris. Man dabar tikrai sunku vertint, nes ši tema, aš pakankamai toli nuo jos.

Kuolys: Bet gal visuomeninis transliuotojas taip pat nori išprovokuot. Na pasako Julius Sabatauskas, teisės ir teisėtvarkos komiteto, štai pusė Seimo, daugiau negu pusė Seimo veikia prieš valstybę. Na, ir diskutuokit.

Sakadolskis: Gerai, galima taip žiūrėt. Labai sunku yra įrodyt užsakomąjį straipsnį. Labai sunku yra įrodyti kur yra priežastis, dėl kurios priežasties tas straipsnis arba tas reportažas toks prastas. Mano siūlymas yra pasižiūrėt į reportažą, pasižiūrėt į tekstą ir jį nagrinėt. Ir antram plane paklaust kodėl taip įvyko. Pirmam plane reikia nustatyt, kad iš tikrųjų yra problema. Ir nesvarbu kur yra, kokia yra jos priežastis, vis tiek turi būti padarinių. Lietuvoje žiniasklaidoje nėra padarinių už klaidingą informaciją. Ir ar ji tendencinga, ar ji klaidinga, dėl tos priežasties net nesiaiškinama, nėra padarinių iš vis.

Kuolys: Dėkui mum skambina ponia Aldona iš Vilniaus...

*Pastaba: anksčiau laidoje D. Kuolys ir K. Jauniškis aptarė „Vilniaus dienos“ žurnalisto Stasio Gudavičiaus rašinį „Sunkios Greičiaus pamainos paieškos“, kuriame kliaunantis anoniminiais šaltiniais pateikiama informacija apie tai, kas pakeis Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kai baigsis jo kadencija.

 

Dalyvauja: Mykolo Riomerio universiteto profesorius Arūnas Augustinaitis, Mykolo Riomerio universiteto docentas, Politinių mokslų katedros vedėjas Antanas Kulakauskas, „Alfa.lt“ vyriausias redaktorius Virgis Valentinavičius.

Darius Kuolys: Prieš pereidamas prie šiandieninės diskusijos norėčiau keliais sakiniais išsakyti pastabų apie praėjusio pirmadienio laidą. Mat toji laida, kaip liudija žiniasklaidoje pasirodę Lietuvos televizijos ir radijo generalinio direktoriaus bei LRT Tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus pareiškimai sukėlė Generaliniam direktoriui tam tikrų rūpesčių. Priminsiu, jog praėjusioje laidoje su pašnekovais Kęstučiu Girnium, Romu Sakadolskiu ir Kęstučiu Jauniškiu svarstėme kaip formuojama Lietuvos viešoji erdvė. Ar mes, lietuviai, gauname patikimą informaciją apie įvykius savo krašte ir pasaulyje. Laidoje tarp kitų abejotino patikimumo žiniasklaidos pranešimų buvo paminėtas ir šių metų gegužės penktąją rodytas LRT laidos „Panorama” siužetas apie teismus, tiesa nenurodant tikslios siužeto transliavimo datos, mat laidoje nagrinėti bendri informacinės erdvės kūrimo principai. Taigi radijo laidoje buvo cituoti „Panoramai“ pasakyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko žodžiai neva dalis Seimo narių blokuoja teismų įstatymą ir taip veikia prieš valstybę. Apgailestavau, kad veikimu prieš valstybę kaltinamiems Seimo nariams nebuvo leista išsakyti savo pozicijos. Taip pat remdamasis oficialia Seimo informacija pastebėjau, kad teismų įstatymą parlamente blokuoja ne pono Sabatausko kaltintos partijos, bet pats ponas Sabatauskas ir socialdemokratų frakcija. Šie radijo laidoje išdėstyti faktai yra teisingi ir esu įsitikinęs visuomenei, LRT žiūrovams ir klausytojams, žinotini. Šiuos faktus jau kitą dieną, gegužės šeštąją patvirtino pats „Panoramos“ kalbintas Seimo narys Julius Sabatauskas, apgailestavęs dėl šio „Panoramos“ siužeto. Beje, internetiniam portalui „Balsas.lt“ praėjusią savaitę Julius Sabatauskas pareiškė, „Labai gaila, kad paklausė apie vieną, o parodė apie kitą. Tai nekorektiška“. Štai tokia yra tiesa. Gerbdamas Jus malonūs radijo klausytojai ir klausytojos, negalėjau šios tiesos nutylėti. Tiesiog rėmiausi ir remiuosi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, teigiančiu, kad, cituoju, „pagarba tiesai yra visuomenės teisei į tiesą yra svarbiausioji žurnalisto pareiga“. Tiek apie buvusią laidą, o dabar prie šios temos. Profesoriau Augustinaiti, Jūs...

Virgis Valentinavičius: Atsiprašau Dariau, aš norėčiau pratęsti tą temą, kurią tu pradėjai dėl pereitos laidos.

Kuolys: Na, glaustai. Bet gal neįstrikim ties praeita laida, aš tiesiog turėjau...

Valentinavičius: Ne, aš, aš norėčiau pasakyti tiesiai, šviesiai. Tai ką darė radijo ir televizijos vadovybė pereitą savaitę ir ką bandė daryti televizijos taryboj mano galva yra labai akivaizdus bandymas susidoroti su kitaminčiais LTV. Ir, ir pats, pats esmė, kad negalima svarstyti, negalima kritikuoti kažkokių laidų vardan to, kad tos laidos būtų geresnės man yra giliai nesuprantamas dalykas. Tada aš norėčiau, kad ponui Siaurusevičiui būtų šiek tiek linksmiau, pratęsti šitą temą. Iš tikrųjų yra LTV svarstyt yra daug ką ir televizijos taryboj. Pavyzdžiui, labai paprastas dalykas: ko, kokį vaidmenį LTV, dabartiniame LTV vaidina „Lietuvos rytas“ kaip stambi, galinga žiniasklaidos bendrovė? Ir kokį vaidmenį vaidina šitos bendrovės atstovas televizijos taryboje Rimvydas Valatka? Nuo kada reiškia komercinės televizijos, nes „Lietuvos rytas“ turi „Penktąjį kanalą“ atstovas sėdi televizijos taryboje ir tvarko iš principo nacionalinės televizijos reikalus taip, kaip būtų patogiau „Lietuvos rytui“? Ir galima klausti, reiškia, kaip tada, kodėl LNK neturi atstovo televizijos taryboje, kodėl TV3 neturi atstovo televizijos taryboj? Žinoma, Rimvydas Valatka pasakys, kad jį paskyrė prezidentas ir jis atstovauja prezidentą. Bet atsiprašau, pasižiūrėjus į tai, kaip pokalbių laidose LTV „Lietuvos ryto“ žurnalistai budi pagal grafiką, praktiškai, tai, tai tokie pasiteisinimai, aš jų tiesiog nepriimu. Bet aš bijau, kad jeigu prezidentas atšauks savo atstovą, poną Valatką, iš televizijos tarybos, tai yra pagrindo tikėtis, kad kitas jo paskirtas atstovas bus pats ponas Vainauskas, greičiausiai.

Kuolys: Bet Virgi, yra laidų kur galima kalbėtis, ir tikrai atviros laidos, ir kviečiami žurnalistai, politikos apžvalgininkai iš įvairių kanalų ir man atrodo, kad eikim iš tikrųjų prie šios dienos temos ir jeigu reikės kontekstui pasitelkt įvairią informaciją mes, laisvi komentuotojai, laisvi politikos apžvalgininkai ir politinių procesų vertintojai tada tą galėsime padaryt. Štai praėjusį penktadienį Vyriausybės rūmuose buvo pristatytas...

 


Ištrauka iš Dariaus Kuolio vedamos Lietuvos radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų” 2008 05 26
Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite: