Milaknis pataria Siaurusevičiui išsijungti vyriausybinį telefoną

Valentinas Milaknis (© INNA)

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybos duris trenkęs ir vadovo kėdę palikęs Valentinas Milaknis negaili kritikos naujai visuomeninio transliuotojo vadovybei, pasigenda nešališkumo radijo ir televizijos laidose.  Naujajam generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui šios duonos anksčiau ragavęs V. Milaknis prikiša perdėm bičiuliškus santykius su valdžia. Savo nuogąstavimais jis pasidalino interviu su Alfa.lt:

Politikai dažnai mėgsta visuomeninį transliuotoją vadinti valstybiniu. Pasikeitus LRT vadovybei kai kuriems jos kritikams išsprūsta, kad ir pati žiniasklaidos priemonė ėmė eiti valstybiniu, o ne visuomeniniu keliu. Kodėl taip nutiko?

Viena kertinių bėdų – finansavimas. Kai turi biudžetą metams, o tenka dalį pinigų užsidirbti iš šalies, tada kyla pavojus laidų kokybei ir vadinamai visuomeninio transliuotojo misijai. Tuomet ir prasideda visoks pinigų ieškojimas. Mane papiktino planai gauti pinigus iš ministerijų už pataikavimą. Rodymas, kaip gerai dirba viena ar kita ministerija, mano manymu, prieštarauja visuomeninio transliuotojo misijai.

Kitas svarbus dalykas – komercinės žiniasklaidos produkcijos kiekiai, laidos, kurios negana to verčia stipriai suabejoti objektyvumu. Kyla tam tikros problemos, kai kita žiniasklaidos institucija veda pirmadienio laidą...

Turite omenyje „Lietuvos ryto“ laidas?

Taip. Per daug nesureikšminu, kai savo komercinių interesų turinti privati žiniasklaidos priemonė laikosi kokios nors pozicijos, tačiau kai tai nešama į visuomeninio transliuotojo eterį – tai jau kas kita ir vėlgi nelabai dera su misija.

Kiti, pavyzdžiui Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Jums sakytų, kad Jūsų gintos, tačiau iš eterio pašalintos Dariaus Kuolio laidos irgi stokoja objektyvumo.

Gal ir galima kažką prikišti D.Kuoliui, tačiau ne atstovavimą komercinės žiniasklaidos priemonės interesams. Nemanau, kad būtų teisinga atsisakyti aštresnių žurnalistų. O be to šiuo atveju ginčas kilo dėl konkrečios laidos ir, mano manymu, pasielgta neteisingai. Generalinis direktorius (A.Siaurusevičius – Alfa.lt past.) su savo „prieteliu“ Rimvydu Valatka buvo nepasitenkinę, kad vienoje laidoje buvo sukritikuota kita. Jų manymu, toje pačioje darbovietėje taip elgtis nedera. Tačiau, mano manymu, toks požiūris, principas – nepakaltinamumas ir neatvirumas – negalimi visuomeniniam transliuotojui. LRT – tai ne privačių akcininkų, kurie reikalauja lojalumo, produktas. Visuomeninio transliuotojo stiprybė – atvirumas. Kalbant apie to paties D.Kuolio televizijos laidą, pavyzdžiui, ji susilaukė tarybos narių kritikos už tai, kad joje dalyvavo Tvarkos ir teisingumo lyderis Rolandas Paksas. Tuo tarpu, kai kitose laidose kai kurių politikų veidai yra itin pamėgti. Aš nemačiau tame nieko blogo, kad R. Paksas dalyvavo laidoje. Juk normalu, kad įvairiausi politikai būtų kviečiami, svarbu tik žurnalistui elgtis profesionaliai – išgryninti politines pažiūras, užduoti nelengvus klausimus.

LRT prikišamos ir per artimos draugystės su politikais, ypač kai ėmė vadovauti Audrius Siaurusevičius.

Taip. Man liko slogus įspūdis, ypač dėl planų gauti pinigus iš ministerijų. Jis atvirai pasakojo apie tai, kaip atves pinigus, nes buvo susitikęs su JUO, netgi dėl to pavėlavo. Nereikia pamiršti, kad už gautus pinigus reikės atidirbti. Tačiau dabartinis vadovas naudojasi apsilankymais pas valdžios pirmuosius žmones. Jaučiama,kad bando padaryti Tarybą kišenine, nustumti kaip trukdantį priedėlį. Vadybos požiūriu nuo pat pradžių skeptiškai žiūrėjau į A. Siaurusevičiaus kandidatūrą, man nesuprantama, kodėl jo darbas Spaudos klube buvo pripažintas kaip vadybinė patirtis. Norėtųsi, kad LRT prasidėtų tam tikri reikalingi procesai, o nesiformuotų Siaurusevičiaus ar Matonio LRT.

Kai Jūs vadovavote LRT Jums irgi buvo metamas tam tikras politinis fonas, į tarybą taip pat buvote deleguotas opozicijos. Iš savo patirties pasakykite – ar politikai daro spaudimą, koks jis?

Žiūrint į dabartinio vadovo situaciją, jokio spaudimo nesimato. Sakyčiau – absoliuti draugystė, todėl nėra ko spausti, kai yra draugaujama. Pasikeitimas nuo mano vadovavimo laikų yra vienas akivaizdus – generalinio direktoriaus kabinete vėl atsirado vyriausybinis telefonas. Kai aš vadovavau, neilgai trukus atjungiau tą telefoną. Siaurusevičiaus kabinete vėl stovintis ir netgi mano akyse porą kartų skambėjęs šis telefonas, mano nuomone, yra blogas signalas. Neturėtų būti tokių santykių.

Užuot kalbėjęs apie tai interviu, galėjote siekti atverti akis LRT tarybai, kažką pakeisti. Be to sujudo visuomenė - bent jau dėl D. Kuolio laidos pašalinimo pasipiktino piliečių organizacijos. Ar ne per anksti pasitraukėte?

Taip padariau, nes jaučiuosi kaltas - aš nepadariau visko asmeniškai. Tuo metu buvo didžiulė įtampa, daug klausimų sudėtingų – dėl tinklelio ir finansų, todėl dėl D.Kuolio laidos klausimas buvo atidėtas. Posėdis buvo labai sudėtingas, po jo dar susimaišęs, matyt iš nuovargio, klaidingai atpasakojau įvykius žurnalistams. Dėl to jau atsiprašiau asmeniškai ir dar kartą atsiprašau Guodos Litvaitienės. Kad ir kaip ten bebūtų, tikiuosi, kad mano išėjimas duos naudos – atkreips dėmesį ir bus labiau reikalaujama bešališkumo visuomeniniame transliuotojuje.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: