Būkime vakarietiški!

Mykolas Drunga / bernardinai.lt nuotr.

LRT yra valstybės, siekiančios būti vakarietiška, visuomeninis transliuotojas, tad savo eteryje jis turėtų leisti vienam darbuotojui viešai kritikuoti kitą darbuotoją bei jo veiklos produktą. Tuo pačiu kritikuojamajam turi būti palikta teisė viešai atsakyti.

Svarbiausia, kritikos reiškimas jokiu būdu neturėtų vesti prie sankcijų, tiesioginių ar netiesioginių. Rašydamas šiuos žodžius, tvirtai solidarizuojuosi su Dariumi Kuoliu.

Tačiau juos rašyčiau ir Audriaus Siaurusevičiaus, Guodos Litvaitienės, Rimgaudo Geleževičiaus bei kitų LRT dirbančių ne tik savo draugų, bet ir nedraugų ar nepažįstamų atveju, jei tik jiems grėstų sankcijos už viešai LRT eteryje išsakytą kritikos žodį.

Žmonių yra įvairaus plauko, išsilavinimo, temperamento, įvairių politinių pažiūrų ir vertybinių nuostatų. O institucijoje, kuri laikoma visuomeniniu transliuotoju ir iš dalies išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais, vietos turėtų rasti visokios pakraipos.

Net jeigu toje institucijoje reikštųsi asmeninės ir grupinės antipatijos ar simpatijos (tarp žmonių tai natūralu!), rimti nuomonių skirtumai rimtais visuomenę liečiančiais klausimais LRT laidose ne tik gali, bet ir privalo atsispindėti laisvai, viešai ir be tiesioginės ar netiesioginės cenzūros grėsmės. Tai priklauso pačiai gyvybingos, vakarietiškos demokratijos esmei.

LRT eteryje nepriimtinas tik elementarus nepadorumas ir akivaizdus nusižengimas įstatymams. Bet ir šitai reikia ne tik skelbti ar prileisti, bet ir tinkamai nustatyti, o būtent LRT laidose dera diskutuoti, ar tam tikras tariamas nepadorumas ar nusižengimas iš tiesų toks yra. Tai tiriamoji ir šviečiamoji visuomeninio transliuotojo funkcija, kurią reikia vykdyti ir savo atžvilgiu.

Tokia bent mano, ilgamete pažintimi su Vakarų žiniasklaidos institucijų darbu ir vidaus tvarka pagrįsta nuomonė.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: