Kaip švęsti Sąjūdžio dvidešimtmetį paprastuoju būdu?

Virgis Valentinavičius

Kaip miela, kaip graudina, kaip ašarą spaudžia: LTV eteryje kiaurą parą sukami klipai, kviečiantys minėti Sąjūdžio dvidešimtmetį. Skamba Baltijos kelio daina, cituojamos pilietiškos piliečių mintys apie laisvę, nepriklausomybę ir patriotizmą.

Nėra abejonių, kad nacionalinis transliuotojas užtikrins Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, signatarų ir patriotų kritinę masę, kurios refleksijos apie šlovingą praeitį ir prarastus idealus garantuos lengvą televizinį katarsį vienam kitam procentui žiūrovų.

Taigi viskas gerai – nacionalinė televizija „po“ nauju generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi vykdo LRT misiją, skatina naudingas gyventojų nuotaikas: patriotizmą, vienybę ir pagarbą Lietuvos valstybei.

Tačiau šitą patriotinę-“marketinginę“ idilę šiek tiek drumsčia lygiagreti tikrovė. Besisukant Sąjūdžio klipams, iš LRT be ceremonijų išspirtas Darius Kuolys, beje, pirmosios – Sąjūdžio – Vyriausybės švietimo ministras.

LNK „Dviračio šou“ personažo Siauro mėgstamas posakis yra „paprastuoju būdu“. Su Kuoliu buvo susidorota tikrai paprastuoju būdu: vieną pirmadienį kelios valandos po laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ LRT tarybai pareikšta, kad Kuolys kritikuoja „Panoramą“ ir tuo, girdi, „daro spaudimą“ jauniems žurnalistams, o kito pirmadienio laida jau buvo paskutinė.

LRT taryba tikrąja žodžio prasme nespėjo net žagtelėti. Prireikė dar kelių dienų, kad atsistatydintų naujas tarybos pirmininkas Valentinas Milaknis. Ir į jo atsistatydinimą Siaurusevičius reagavo paprastuoju būdu – per kelias valandas apkaltino melu ir pareikalavo atsiprašyti.

Kodėl LRT taryba amžinai vėluoja – atskira tema. Čia vos keli žinantys ko nori „valstybininkų“ klano advokatai kaip molį minkė senąją tarybos daugumą. O daugumą sudarė inteligentai, kurie pagal „Antį“ yra „kultūringi avinėliai“. Inteligentai buvo bejėgiai prieš „portfelių pilotų“ machinacijas. Jie lig šiol nesupranta, kaip Siaurusevičius apskritai buvo patvirtintas LRT direktoriumi. Išeina, kaip su Rolandu Paksu, kuris rinkimuose surenka daug balsų, o sutikti gyvo žmogaus, kuris už jį balsavo, neįmanoma.

Ką inteligentai, kai savo atstovų veiksmų tvirtinant Siaurusevičių LRT taryboje nesugebėjo įvertinti net konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Prireikė išmesti Kuolį, kad Kubilius padarytų pareiškimą dėl cenzūros LRT. Galų gale susigaudyti konservatoriui Milakniui reikėjo taryboje išgirsti Siaurusevičiaus „paprastuoju būdu“ išdėstytus planus finansuotis iš ministerijų, pirmiausia iš aplinkos apsaugos.

Ar to nebuvo galima numatyti? Ar Milaknis nepastebėjo, kad Artūrui Paulauskui jau seniai rezervuota pastovi vieta mažne visose LTV pokalbių laidose? O „neteisingi“ konservatoriai, tokie kaip Rasa Juknevičienė, iš tų laidų „paprastuoju būdu“ dingo?

Suprantama, inteligentai teisinasi, kad nesitikėjo, jog nebus paisoma jokio padorumo. Tačiau ar ne naivu tikėtis padorumo, kai Rimvydas Valatka neraudonuodamas visuomeninės televizijos taryboje atstovauja „Lietuvos ryto“ komercinės televizijos interesams ir tame nemato jokio interesų konflikto?

O tie interesai – pakankamai nuogi: išnaudojant LTV resursus pasiruošti „Penktojo kanalo“ atnaujinimui, pakeliui paimti visą įmanomą reklaminę vertę iš „Lietuvos ryto“ žurnalistų budėjimo grafikų LTV pokalbių laidose, idant „Lietuvos ryto“ prekės ženklą lydėtų aidas „šventas, šventas, šventas“.

Taip pat „gyvybiškai svarbus“ interesas yra panaudoti LTV dengti politiniam stogui: formuoti „teisingą“, „valstybišką“ nuomonę, kad naujausias Gedvydo Vainausko atostogų partneris Gediminas Kirkilas yra, na, šiek tiek užsiplepantis „intelektualas“, kuris pameluot pameluoja, bet yra iš esmės geras ir mielas žmogus: šimtą kartų geresnis už geriausius konservatorius, kuriems iš tikrųjų esą vadovauja teroristas Algirdas Petrusevičius.

Jei LRT tarybos inteligentai viso šito nemato, taip pat neįžiūri tarybos nario Valatkos interesų konflikto, gali kaltinti tik save. Tuomet nereikia piktintis, kad Siaurusevičius viena ranka groja Baltijos kelio melodiją, kita ranka (koja) spiria lauk žmogų, kuris vysto eretišką mintį, jog valstybė ir jos televizija yra ne Siaurusevičiaus, o piliečių nuosavybė.

Ką iš viso šito gaus nacionalinio transliuotojo žiūrovas? LTV laidose jis matys „karštus“ ir „turiningus“ ginčus: pavyzdžiui, ar Kirkilas yra neprilygstamas strategas, ar tik lygių neturintis strategas? Ar jis šiaip paaukojo savo reputaciją dėl LEO, ar padarė tai didvyriškai? Ar Adamkaus–Vaitiekūno–Januškos užsienio politika genialiai drąsi ar drąsiai geniali? Ar valdžios kritikai, politologiniai atstovai beigi minosvaidžiai dirba Rusijai už didelius pinigus ar už beprotiškai didelius pinigus?

Žiūrovas taip pat galės džiaugtis, kad už jo mokesčius išlaikomoje televizijoje neliks laidos ar oro prognozės, kurios neremtų premjeras. Viskas eina ratu ir grįžta į tą patį tašką – tą pačią lietuviškai sviestuotą pataikūno godą „Kas geresnio, premjere?“

Tarybos nariams būtų gerai „paprastuoju būdu“ suprasti paprastą kaip plyta faktą: dvidešimtaisiais Sąjūdžio metais grįžo cenzūra, vidury dienos susidorojama su kitaminčiais ir ribojama žodžio laisvė. Tai daroma ne šiaip, iš sportinio intereso, bet labai praktiškais sumetimais – artėja rinkimai, reikia „paprastuoju būdu“ kalti svetimus ir stumti savus, kol inteligentai „sudėtinguoju būdu“ bando susigaudyti, kas vyksta.

Nusigyvenom iki to, kad dvidešimtaisiais Sąjūdžio metais išteisinamasis nuosprendis žurnalistams Valdui Vasiliauskui ir Rimantui Varnauskui atrodo kaip stebuklas, kurio niekas nesitikėjo. Nes juos nutildyti bandė visų „valstybininkų“, įskaitant Siaurusevičių, draugas, VSD direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius. Švenčiant Sąjūdžio metines „paprastuoju būdu“ Vasiliauskas ir Varnauskas turėjo būti nuteisti kaip Kuolys.

Alfos dienos anekdotą „LRT generalinis siauras Siaurusevičius atskleidžia Kuolio atleidimo motyvus“ žiūrėkite čia.
Alfa.lt

Taip pat skaitykite: