Aistros dėl LTV „Panoramos“ reportažo

Romas Sakadolskis (© INNA)

Nerimsta aistros dėl gegužės mėnesio pradžioje Lietuvos televizijos naujienų laidoje „Panorama“ reportažo apie teismų įstatymo svarstymo eigą Seime. Reportažas, transliuotas 2008 m. gegužės 5 d., jau kitą rytą susilaukė komentarų Seimo plenariniame posėdyje. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas pareiškė, „aš labai apgailestauju, kad „Panorama“ įtraukė informaciją, kuri buvo tuo metu jau nebeaktuali“.

O šią savaitę (2008.05.22) internetiniam portalui Balsas.lt Seimo narys dar kritiškiau įvertino LTV reportažą, kuriame pateikiamas ir jo pasisakymas: „Labai gaila, kad paklausė apie vieną, o parodė apie kitką. Tai nekorektiška...”.

Reportažas taip pat buvo trumpai aptartas Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ (2008.05.19) Vedėjas Darius Kuolys pavadino jį šališku. Šių eilučių autorius tokiam vertinimui pritarė. (Tą pačią dieną D. Kuolio radijo laida buvo svarstyta LRT Tarybos posėdyje už uždarų durų naujojo LRT Generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus iniciatyva.

Keli pastebėjimai apie šį minėtąjį reportažą:

„Panorama” yra naujienų laida, tad joje galima tikėtis tos dienos arba artimos praeities (arba artimos ateities) aktualijų aptarimo. Šio reportažo įvade laiko aplinkybė paaiškinama žodžiu, „netrukus“. Laiko aplinkybė reportaže taip pat iš karto nepateikta. Tik į pabaigą yra nuoroda į „praėjusią savaitę“. Tad „Panoramoje“ be paaiškinimo rodoma praėjusios savaitės naujiena. Kodėl?

(O gal kaltas ilgasis savaitgalis? Gal čia slypi atsakymas į klausimą, kodėl visuomeninis transliuotojas Lietuvos žiūrovui pateikia „pašildytus senus blynus“?)

Reportažo pradžioje minima didelė naujojo teismų įstatymo apimtis – vien pataisų yra beveik 200 psl. Toliau pateikiama Prezidento patarėjos teisės klausimais Aušros Rauličkytės nuomonė, jog Seimas „neatranda valios priimti sprendimų.“ Gal ir taip. Tačiau ką apie tokį požiūrį mano kritikuojamos institucijos atstovai – mes nesužinome. Faktai pateikiami su vienu vertinimu, šiuo atveju nutaikytu į Seimo vartus. Kodėl?

Toliau reportaže pasakojama, jog kai kurie Seimo nariai siūlo naujame teismų įstatyme įgalioti Aukščiausiąjį Teismą peržiūrėti dabar neskundžiamus Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus. Plačiau siūlymas nėra paaiškintas, tačiau pastebima, kad jam „nepritaria teisėjų savivalda“ ir pateikiama Teisėjų tarybos pirmininkės Laimos Garnelienės pasisakymo ištrauka.

Ponia Garnelienė siūlymą vadina teismų sistemos griovimu, tačiau užuot paaiškinus, kodėl taip mano, toliau sako, jog Europos Sąjungos nuomone Lietuvos teismų sistema esanti „gana pažangi“. Koks ryšys tarp Europos Sąjungos nuomonės ir siūlymo suteikti galimybę apskųsti administracinio teismo sprendimus? Nepaaiškinta, tačiau potekstė yra aiški – jeigu Briuselis giria, tai nėra ko keisti. L. Garnelienė turi teisę taip aiškinti. Betgi, kita nuomonė nėra pateikta. Kodėl?

Toliau žurnalistas praneša: „Prezidento patarėjų teigimu dabar gal reikėtų išlaikyti dabartinę teismų sistemą, nes ją keisti reikėjo prieš kelerius metus, priimant dabartinį įstatymą.“ Kodėl? Ar ne tam ruošiamas naujas įstatymas, kad pakeistų dabartinę tvarką? Jeigu per vėlu keisti esamą įstatymą, kam svarstyti naują?

Reportažui artėjant į pabaigą, pranešama, jog Seimas „jau nebe pirmą kartą“ pratęsia Teisėjų tarybos įgaliojimus, kad nestrigtų teismų paskyrimai, kol aiškinamasi dėl teismų įstatymo. Ir tada pasiūloma nauja, reportaže dar nepaminėta teismų įstatymo įstrigimo Seime priežastis. Pasirodo, tai ne didelė jo apimtis, ir ne tai, jog nesusitariama dėl įgaliojimų Aukščiausiajam Teismui. Pateikiamas Juliaus Sabatausko pasisakymas, jog kai kurie Seimo nariai „blokuoja“ naująjį įstatymą. Ponas Sabatauskas siūlo kaip galimą motyvą savo kolegų norą, kad Lietuvos teismų sistema „sustotų, pradėtų buksuoti“ ir skelbia išvadą – tokius veiksmus „galima vertinti kaip veikimą prieš valstybę.“

J. Sabatauskas meta labai rimtą kaltinimą kitiems Lietuvos Seimo nariams. Tačiau reportaže jie lieka neįvardyti ir nebylūs. Kaltinimai lieka neįvertinti, neatsakyti. Kodėl?

Išvados aiškios: Seimas nemoka dirbti, kai kurie jo nariai nori taisyti įstatymą ten, kur nereikia, kai kurie parlamentarai įtariami veikimu prieš valstybę. Galima sutikti arba ginčytis su reportaže pateikiamais dalyvių vertinimais. Problema ne ten. Problema tai, kad „Panoramos“ reportaže nėra vietos kitai nuomonei, kitokiam vertinimui. Keistas reportažas, švelniai tariant. Keistas ir šališkas.

Naudinga pasižiūrėti patį reportažą . O kas neturi sąlygų, ar laiko, pateikiame jo šifruotę. Reportažą parengė Tomas Kavaliauskas, Reda Gilytė, Nerijus Gulbinas, Gediminas Zalieckas. Jo trukmė kartu su įvadu yra 2 min. ir 26 sek.:

Panoramos” vedėja (Rita Miliūtė): Netrukus bus treji metai, kai Seimas nepriima teismų įstatymo pataisų. Viena priežasčių vadinama didelė apimtis, kita – kai kurie Seimo nariai nori, kad Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai būtų skundžiami Aukščiausiajam Teismui. Anot Teisėjų tarybos, jei būtų pritarta tokiems siūlymams, griūtų visa teismų sistema.

Žurnalistas: Prezidentas Valdas Adamkus metiniame pranešime apgailestavo, kad Seimas daugiau kaip dvejus metus nepriima teismų įstatymo pataisų. 2005-siais šalies vadovas sudarė darbo grupę, kuri parengė siūlymus kaip keisti teismų įstatymą. Po metų Konstitucinis Teismas nustatė, kad daugelis dabar galiojančio įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai. Tačiau parlamentai iki šiol apsvarstė vos dešimtadalį iš beveik 200 puslapių pataisų.

Aušra Rauličkytė, Prezidento patarėja teisės klausimais: „Seimas neatranda valios priimti sprendimų. Ir dėl to du metus iš tikrųjų tas klausimas yra – vienos grupės baigia darbą, kitos pradeda – jis vis sukasi ratu ir Seimas neranda valios jį išspręsti.“

Žurnalistas: Lėto svarstymo priežastimi įvardijamas ir kai kurių parlamentarų siūlymas, kad Aukščiausiajam Teismui būtų suteikta daugiau galių ir jis galėtų peržiūrėti dabar neskundžiamus Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus. Susiklosčiusios teismų sistemos keitimui nepritaria teisėjų savivalda.

Laima Garnelienė, Teisėjų tarybos pirmininkė: „Tos susiformavusios teismų sistemos gal nereikėtų griauti, tuo labiau kad net jeigu imsim ir Europos Sąjungą, tai buvo pripažinta, kad mūsų būtent tokia teismų sistema ir administracinė teismų sistema yra gana pažangi. Ir sakysim buvo pasiūlyta netgi Bulgarijai pasinaudoti kaip ir mūsų teismų sistemos pavyzdžius.“

Žurnalistas: Prezidento patarėjų teigimu dabar gal reikėtų išlaikyti dabartinę teismų sistemą, nes ją keisti reikėjo prieš kelerius metus, priimant dabartinį įstatymą. Praėjusią savaitę teismų įstatymą svarstęs Seimas jau nebe pirmą kartą tik pratęsė Teisėjų tarybos įgaliojimus, kurie baigėsi gegužės pirmąją.

Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas: „Kyla klausimas, ar tie Seimo nariai kurie blokuoja šito įstatymo priėmimą, pratęsiant Teisėjų tarybos įgaliojimus, nes jie pratęsiami dėl to, kad laukiant naujos redakcijos teismų įstatymo, nori kad iš vis mūsų teismų sistema sustotų, pradėtų buksuoti? Na, tai galima vertinti kaip veikimą prieš valstybę.“

Žurnalistas: Pasak Sabatausko, jei teismų įstatymo pataisos bus svarstomos tokiu pačiu tempu, šios kadencijos Seimas jų nespės priimti, nors Seimo vadovas Prezidentą neseniai tikino priešingai.

*Rašinio autorius yra D. Kuolio vadovaujamo Pilietinės visuomenės instituto valdybos ir Piliečių santalkos tarybos narys. Jis taip pat yra LRT Tarybos narys.

Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite: