Giedrių Savicką ir Kovaldą vienija meilė mamai

Aktorius Giedrius Savickas gėlės moterys (© Andrius Petrulevičius | Alfa.lt)

Šių metų pavasaris neseniai 28-ąjį gimtadienį atšventusiam aktoriui Giedriui SAVICKUI pažymėtas ryškiais kūrybiniais žingsniais. Jis — ir gerasis Kovaldas iš TV3 serialo „Moterys meluoja geriau“, ir ką tik Valstybiniame jaunimo teatre įvykusios premjeros herojus.

— Kai skambinau jums tartis dėl šio interviu, sakėte, jog šiuo metu labiausiai esate užsiėmęs būsimąja premjera. Kokia tai premjera?
— Valstybiniame jaunimo teatre praėjusį savaitgalį įvyko pagal Lietuvoje dar nežinomo ispanų dramaturgo Luiso del Valio pjesę režisieriaus Igno Jonyno pastatytas spektaklis „Raiši žirgai nešuoliuoja“. Joje vaidina tik du aktoriai: Tėvas Migelis — Rolandas Kazlas ir sūnus Markosas — aš.

— Teatro scenoje esate jau bene dešimtmetį. Vaidinote ne viename Jaunimo, Oskaro Koršunovo teatrų pastatyme. Apie kokį sukurtą savo vaidmenį jums norėtųsi kalbėti pirmiausia?
— Net nežinau. Galėčiau šnekėti apie kiekvieną iš jų, nes kiekvienas buvo įdomus. Nebūtų buvę įdomu, būčiau jų nesiėmęs.

— Kokį vaidmenį dar svajojate sukurti? 
— Labiausiai netikėtas būtų pasiūlymas suvaidinti Buratiną siaubo veiksmo spektaklyje.

— Ar jums nepikta, kad teatro aktorius, kad koks jis būtų geras, gali iki devinto prakaito plušėti teatre, bet užtenka bent trumpam šmėkštelti į aukštą meninį lygį nepretenduojančiame seriale ir jis jau taikosi į žvaigždes?
— Teatre pluši ne dėl populiarumo ir stengiesi ne tam, kad gautum mono spektaklių vaidmenis. Svarbiausia, kad žmonės nenusisuktų nuo teatro. Teatro ir televizijos žiūrovų auditorijos labai skirtingos. Televizijos sukurtas populiarumas gali būti labai trumpalaikis.

— TV3 seriale „Moterys meluoja geriau“ vaidinate Kovaldą, neįtikėtinai teigiamą vaikinuką iš provincijos. Ar jums neatrodo, kad šiais laikais Lietuvoje tokių geraširdžių nėra?
— Man atrodo, kad tokių žmonių yra, ir nemažai. Tik kažkodėl daugelis mano, kad šiais laikais būti geram yra kvaila. Tačiau tai nereiškia, kad geras žmogus yra kvailas. Tiesiog gerų žmonių mes nepastebime. Kuo daugiau nusikaltęs, kuo daugiau prisimelavęs, tuo žmonėms jis atrodo įdomesnis. Kita vertus, šiandien būti geram kartais net pavojinga, gali greitai per veidą gauti.

— Tačiau seriale, vaidindamas vaikiną be nuodėmės, be abejo, nelikote nepastebėtas ir neapipiltas pagyromis. Kokios reakcijos apie savo kuriamą herojų dažniausiai sulaukiate iš artimųjų ir pažįstamų? 
— Labiausiai mano mama graužiasi, kad skriaudžiamas jos sūnus. Tikiu, kad jai reikia pastangų, jog susivoktų, kad čia esu ne aš, ir nusiramintų.

— Ar tarp Giedriaus ir Kovaldo yra daug bendrų bruožų? 
— Pats ryškiausias mus vienijantis bruožas yra tas, kad mes abu labai mylime savo mamas.

— O ar galėtumėte pasakyti, kas tame konkurento Marijaus „runkeliu“ pavadintame vaikinuke jus nervina?
— Negalėčiau nurodyti nė vieno dalyko, kuris mano herojuje mane nervintų. Tik iš pradžių prie vardo buvo sunku priprasti. Jis toks keistas ir neįprastas.

— Įsivaizduokite, kad pats esate serialo „Moterys meluoja geriau“ režisierius. Kaip „susuktumėte“ tolesnį Kovaldo likimą?
— Reikėtų gerai pagalvoti. Kad ir kaip ten būtų, aš linkiu jam kuo geresnio ir laimingesnio gyvenimo.

— Seriale Kovaldas atsidūrė dviejų apgavysčių akivaizdoje. Jį su kitu draugužiu apgaudinėja į sostinę išvykusi mylimoji Jolanta, o ir sesuo klasta pasiglemžė mamos turtus, broliui numetė savo dukrą ir pati išvyko į Airiją. Jeigu gyvenime susidurtumėte su tokiomis situacijomis, kuri jus nervintų labiau — mylimosios išdavystė ar sesers aferos?
— Labiausiai nervina tai, kad tokius dalykėlius daro patys artimiausi žmonės.

— Ar pats ištikimai žiūrite šį serialą? 
— Ne visuomet, bet kai turiu laiko, pažiūriu, kas ir kaip vargšelį Kovaldą apgaudinėja.

— Serialas „Moterys meluoja geriau“ nėra pirmasis jūsų bandymas vaidinti prieš kamerą. Šmėkštelėjote ir žiemą rodytoje „Garbės kuopoje“, vaidinote ir S.Aškelavičiaus filme „Lietuviškos grožybės“... O kada buvo pirmasis kartas?
— Pirmajame Lietuvos muzikos akademijos kurse, 1999-aisiais.

— Ar vaidinti prieš kamerą buvo jūsų svajonė? 
— Iš anksto tikrai nesvajojau. Tiesiog, kol jaunas, traukia save išbandyti įvairiose srityse. Akademijoje taip pat įstojau į šokėjų aktorių kursą, nors niekad gyvenime iki tol nebuvau šokęs. Pamaniau, kodėl gi dar ir šokti neišmokus. Patekau į Anželikos Cholinos kursą. O, aišku, maloniausias man jausmas yra dirbti prieš kino kamerą. Tai visai kas kita.

— Ar savo gyvenime jau buvote sutikęs merginų ar moterų, kurios jums meluodavo? 
— Na, dar niekaip nepagaunu, kad jos meluotų. Gaudau gaudau, bet nepavyksta... Nesuprantu, ar aš toks kvailas ir nieko nepastebiu, ar tiesiog sąžiningos pasitaikė.

— O jeigu sučiuptumėte, kokio jų melo negalėtumėte atleisti?
— Neatleisčiau to melo, kuris būtų sakomas tiesiai į akis ir dar su gailesčiu.

— O ar pats prisimenate melagystę ar kokį kitą blogą poelgį, dėl kurio teko gailėtis?
— Tai žinoma, kas be nuodėmės yra užaugęs. Tik, deja, nepasakosiu. Ne prieš kunigą bažnyčioje klūpiu.

— Ar aktorystė buvo sena jūsų svajonė, ar čia patekote, kaip ne vienas jūsų kolega, spontaniško azarto apimtas?
— Norėjau, ir viskas. Mane nuo vaikystės užaugino Asta Baukutė ir Dainius Kazlauskas, neturėjau kur dingti. Ir iki šiol savo pasirinkimu esu labai patenkintas.

— Kuo labiausiai jus žavi ši profesija?
— Kiekvienas naujas spektaklis ar naujas filmas — tai daugybė sutiktų naujų žmonių, kurių patirtis ir pamokos man yra tarsi neįkainojamas turtas. Ir tai tęsiasi, ir tęsiasi ir, duok Dieve, kad greitai nesibaigtų.

— Ko mieliausiai imatės, kai pavyksta atitrūkti nuo aktorystės?
— Miegu ir skaniai valgau.

— O kam labiausiai pritrūksta laiko?
— Miegui ir pietų gaminimui. Pats mėgstu ir gaminti, ir skaniai pavalgyti.

— Ar Jolanta yra jūsų stiliaus moteris? 
— Kovaldui tai taip. O man ji — puiki ir nuostabi partnerė.

— Kokie moterų bruožai jus labiausiai žavi?
— Kai gražiame žmoguje slypi paprastumas. Ir tas žmogus nemeluoja.

— O jūs pats, ar savo Jolantą jau esate suradęs?
— Galima sakyti, kad taip... O gal ir ne...

„Savaitė“

Taip pat skaitykite: