Lietuvos Respublikos Prezidentui J. E. Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui p. Česlovui Juršėnui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui p. Gediminui Kirkilui
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkei p. Birutei Vėsaitei
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui p. Jonui Lionginui
2008 m. balandžio 15 d. vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdis, kuriame kartu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovai išsakė susirūpinimą, dėl siekio didinti maksimalų Pelno mokesčio tarifą iki 19 proc., bei dėl tendencijos didinti mokesčius apskritai, kas neigiamai atsilieps lėtėjančiai šalies ekonomikai.
Įmonių duomenimis iki šiol didžiausią pelno dalį skyrusios investicijoms, produktyvumo ir darbo našumo kėlimui, padidinus pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 19 proc., įmonės sumažintų šioms reikmėms skiriamų pinigų kiekį, tai apribotų galimybę daugiau investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, praradimai augintų produkcijos ir paslaugų kainas, būtų svarstoma galimybė perkelti dalį kapitalo į mažesnių mokesčių šalis – Latviją ir Estiją ar kitas palankesnes verslui šalis.
Surinkta faktinė pelno mokesčio suma 2009 metais biudžete būtų beveik ta pati, nepriklausomai nuo to ar bus taikomas 15 ar 19 procentų pelno mokesčio tarifas, o 2010 metais taikant 19 proc. tarifą ji būtų netgi mažesnė, nei esant 15 proc. tarifui. Taikant 19 procentų tarifą, sumažėjusios įmonių investicijos ir plėtra, mažesniu darbo našumu sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, mažesnis eksportas ir sumažėję realizuojamos produkcijos kiekiai mažintų valstybės biudžeto pajamas. Įstatymo projektu siekiamas tikslas padidinti Valstybės biudžeto pajamas, taip pat BVP perskirstymo per biudžetą dalį, nebūtų įgyvendintas.
Padidinus pelno mokesčio tarifą iki 19 proc., metinei infliacijai esant 8 proc., faktinė į biudžetą surenkama iš Pelno mokesčio suma 2009 m. būtų beveik tokia pati kaip ir taikant 15 proc. tarifą, 2010 m. – netgi mažesnė.
Kaip rodo Lietuvos patirtis mažesnis Pelno mokesčio tarifas sąlygoja didesnes įplaukas į biudžetą. Aukštesnis tarifas mažina paskatas didinti efektyvumą, mažinti sąnaudas bei deklaruoti didesnį pelną. Įmonės skatinamos daryti sąnaudas, kurių jos nebūtų dariusios, esant mažesniam tarifui.
Lietuva išlieka, lyginant su kaimyninėmis valstybėms, nepatraukli užsienio investicijoms šalis, turinti blogesnes sąlygas užsienio investicijoms pritraukti. Valstybėms dėl investicijų konkuruojant pirmiausiai mokesčiais Lietuvoje didinamas pelno mokestis stipriai pakenktų šalies konkurencingumui. Šiai nuostatai pritaria dauguma Lietuvos ekonomikos ir finansų ekspertų. Pastaruoju metu Lietuvos ekonominė reputacija jau yra blogėjanti, ką atspindi ir sumažinti Lietuvos kredito reitingai. Pats mokesčių tarifų kaitaliojimo faktas aiškiai parodo, kad šalis neturi ilgalaikės mokesčių strategijos, tuo pačiu tai yra signalas, kad esamiems ir potencialiems investuotojams, kad plėtoti ilgalaikius verslo planus tokioje valstybėje yra pernelyg rizikinga. Šiuo metu Latvijoje pelno mokestis yra 15 proc., Estija taiko 22 proc. mokesčio tarifą, tačiau investuojamam pelnui 0 proc., Airija – 12,5 proc., Vengrija – 16 proc., Bulgarija – 10 proc., Rumunija – 16 proc., bet ketina mažinti iki 10 proc. Jungtinėje karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje vyksta aršios diskusijos dėl pelno mokesčio mažinimo.
Ne tik dėl objektyvių neigiamų priežasčių – mažesnės vietinės produkcijos ir darbo rinkos, siauresnės vietinių tiekėjų bazės, bet ir dėl darbo jėgos trūkumo, ilgai trunkančių biurokratinių procedūrų, žemės ir nekilnojamo turto kainų, paskatų pritraukti investicijas iš valstybės nebuvimo, 2005-2007 metais Lietuvoje žlugo dešimtys investicijų projektų ir nebuvo sukurtos naujos darbo vietos šalyje.
Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Asociacija „Investuotojų forumas“ nepritaria pelno mokesčio tarifo didinimui nuo 15 iki 19 proc., kaip nepamatuotam, jokia išsamia studija ar skaičiavimais nepagrįstam siūlymui. Šis siūlymas žalingas visai ekonomikai, dar labiau apsunkintų užsienio investicijų atėjimą, apribotų šalyje veikiančių įmonių galimybes investuoti į veiklos plėtrą ir našumo didinimą, sumažintų ūkio konkurencingumą. Todėl Lietuvos Respublikos Seimui siūlome nepritarti pelno mokesčio tarifo didinimui.
Labai svarbu kokią poziciją užimsite Jūs - leisite Lietuvos ūkiui pasukti recesijos keliu ar leisite modernizuotis ir atlaikyti konkurencinį spaudimą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimantas Stankevičius
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos forumas generalinis direktorius Danas Arlauskas
Asociacijos „Investuotojų forumas“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas
Rašyti komentarą