Latvijos kompanija „airBaltic“ vasaros sezono metu iš Vilniaus keleivius skraidins naujais maršrutais į Paryžių ir du Ukrainos miestus – Odesą ir Simferopolį. Tačiau bendrovė atsisakė nepasiteisinusio maršruto į Ciuricho miestą Šveicarijoje. Kur kas daugiau naujų skrydžių atsirado iš Rygos. Tiesiogiai iš Latvijos šią vasarą bus galima nuskristi į Graikijos, Izraelio, Armėnijos sostines, Nicą Prancūzijoje, Sankt Peterburgą ir kitus miestus, į kuriuos tiesioginių reisų iš Vilniaus nėra.
„airBaltic“ atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad plėsti skrydžių geografiją iš Vilniaus bendrovei trukdo dideli pagrindinio Lietuvos oro uosto mokesčiai.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuo šių metų keleivio aptarnavimo mokestį sumažino nuo 50 iki 45 litų. Lėktuvų tūpimo mokestis sumažėjo nuo 45 iki 40 litų už toną. Kitais metais keleivio aptarnavimo mokestį ketinama mažinti iki 42 litų, o lėktuvo tūpimo mokestį nuo 2010 metų – iki 38 litų už toną.
Rygos oro uoste mokesčiai skiriasi keliais litais latvių naudai. „airBaltic“ dar yra taikoma iki 80 proc. siekianti nuolaida. Pavyzdžiui, keleivio aptarnavimo mokestis siekia apie 8 litus. Teigiama, kad tokia kainodara skatina turistų atvykimą į Latviją, padėjo Rygos oro uostui tapti didžiausiu Baltijos šalyse. Per metus Latvijos nacionalinė aviakompanija dėl nuolaidų sutaupo apie 50 mln. litų.
Tuo tarpu vilniečiai nuolaidas taiko tik atidarius naujus maršrutus arba oro uoste veiklą pradėjus naujai kompanijai. „Lietuvos ryto“ žiniomis, naujam maršrutui pirmus metus taikomi perpus mažesni mokesčiai. Taip avialinijos yra skatinamos plėsti skrydžių geografiją.
„Pasiūlyti panašių sąlygų kaip Rygoje negalime, nes sulauktume Konkurencijos tarybos sankcijų“, – teigė Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Aidas Laurinavičius. Latvijos konkurencijos taryba Rygos oro uosto kainodarą dar 2006 metų pabaigoje pripažino kaip neskatinančią konkurencijos ir liepė suvienodinti paslaugų kainas. Bet sprendimas buvo apskųstas teismui ir iki šiol yra neišnagrinėtas. Dėl diskriminuojančių sąlygų Latviją Europos Komisijai yra apskundusi ir Didžiosios Britanijos skrydžių bendrovė „British Airways“.
„flyLAL“ skaičiavimais, už vieną lėktuvą pagal jo dydį Vilniuje reikia sumokėti nuo 1152 iki 2780 litų, o Rygoje – nuo 841 iki 2325 litų mokesčių. „Mokesčiai abiejuose oro uostose labai panašūs. Galimybes plėstis, gerinti veiklos sąlygas nulemia ne mokesčio dydis, o oro uosto plėtros galimybės“, – teigė bendrovės „flyLAL Group“ generalinis direktorius Linas Dovydėnas.
Anksčiau „flyLAL“ atstovai itin aršiai kritikavo Vilniaus oro uostą dėl per didelių mokesčių. Dabar bendrovei nerimą kelia kitkas – atnaujintame oro uoste greitai gali netilpti visi keleiviai. Esą mažindamas mokesčius oro uostas pristigs lėšų tolesnei plėtrai. Pirmąjį šių metų ketvirtį keleivių Vilniaus oro uoste padaugėjo net 39 proc. Metų pabaigoje jų skaičius gali siekti 2,5 mln. Oro uostas gali aptarnauti iki 3,5 mln. keleivių. Tiek gali atvykti jau kitais metais Vilniui tapus Europos kultūros sostine.
Rašyti komentarą