Kodėl aplinkosauga – ne mūsų reikalas? (3)

Žaliųjų žygiai Lietuvoje baigėsi sulig Nepriklausomybės paskelbimu, o aplinkosaugos problemos — klimato kaita, išteklių taupymas, šiukšlių rūšiavimas — vos paminėtos daugeliui kelia nenumaldomą žiovulį... Pasirodo, šis, atrodytų, paviršutiniškas požiūris iš esmės yra teisingas.

Individualiomis pastangomis nieko nepakeisi?

Europos Sąjungoje (ES) lietuviai yra vieni iš mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis — jie nemano, kad savo individualiomis pastangomis gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Tokią tiesą atskleidė neseniai Europos sąjungos šalyse atliktas tyrimas.

Europos komisijos užsakymu gyventojų nuomonė ir požiūris į aplinkosaugą buvo ištirtas dvidešimt septyniose ES šalyse. Lietuvoje šį darbą atlikusi didžiausia šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ apibendrino, kad net šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie aplinkosaugos problemas. Blogiau už lietuvius informuoti yra tik rumunai ir bulgarai.

Remiantis apklausos duomenimis, tik 55 proc. lietuvių pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos jiems yra labai svarbios. Tuo tarpu ši problematika aktuali net 94 proc. Kipro gyventojų, 89 proc. švedų ir 88 proc. graikų.

„Daugelio lietuvių įsitikinimu, tokios jų asmeninės pastangos kaip atliekų rūšiavimas ar viešojo transporto naudojimas vietoj asmeninio automobilio mažai kuo prisideda prie visuotinio aplinkosaugos problemų sprendimo ir bendrą gamtos užterštumo lygį sumažina labai nežymiai“, — sakė „TNS Gallup“ tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.

Tyrimo duomenimis, vos 22 proc. lietuvių yra tvirtai įsitikinę, kad jų individualios pastangos gali daug prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo, ES vidurkis — 43 proc. 97 proc. lietuvių manymu, didžiausi aplinkos teršėjai yra gamyklos ir didelės kompanijos, todėl jos privalo prisiimti didžiausią atsakomybę ir imtis tam tikrų veiksmų.

Lietuvos gyventojas daug mažiau nei statistinis europietis skiria dėmesio gamtos apsaugai. Vidutiniškai atliekas rūšiuoja 59 proc. europiečių ir vos 30 proc. lietuvių. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų mažina elektros energijos vartojimą, išjungdami oro kondicionavimą ar šildymą, pirkdami energiją tausojančias lempas ar buitinę techniką, 29 proc. lietuvių taupo vandenį.

Tyrimas atskleidė, kad tik 14 proc. Lietuvos gyventojų mažina vienkartinių daiktų — plastikinių maišelių ar pakuočių naudojimą (ES vidurkis — 30 proc.), vos 8 proc. lietuvių (europiečių — 17 proc.) perka aplinkai draugiškus produktus.

Gerovė nereiškia švarios aplinkos

Anot M.Degučio, lietuviams gyvenimo kokybė daug labiau asocijuojasi su ekonomine ar socialine gerove nei su švaria aplinka ar ekologiškais produktais.

Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, aplinkosaugos problemas yra linkę traktuoti kaip pasaulinio masto, todėl, 67 proc. respondentų teigimu, su aplinkosauga susijusius sprendimus turėtų priimti ES valstybės narės kartu su ES institucijomis.

Svarbiausia aplinkosaugos problema lietuviai laiko vandens užterštumą (58 proc.). Taip pat aktuali oro tarša (45 proc.), kasdieniuose produktuose naudojamų chemikalų įtaka sveikatai (44 proc.), klimato kaita (38 proc.) ir trąšų, pesticidų naudojimas žemės ūkyje (35 proc.).

Tuo tarpu 57 proc. ES gyventojų labiausiai nerimą kelia klimato kaita, 42 proc. — vandens užterštumas, o 40 proc. — oro tarša.

Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 26 tūkst. ES gyventojų. Lietuvoje apklausą atlikusi „TNS Gallup“ apklausė 1018 respondentų.

Ne visos mados pasiekia

123 puslapių Europos komisijos paskelbtoje ataskaitoje surašyti skaičiai atspindi ne tik įvairių šalių žmonių požiūrį į ekologiją, bet ir mąstymo būdą. Sakykim, daugybei ES šalių atstovų svarbi pasaulinė klimato kaita, bet mes susirūpinę tuo, kas šalia — oro, vandens, tarša, gražiomis vietovėmis ir peizažais ir, be abejo, mums itin aktualia tema — maisto kokybe.

Beje, pasižymime ne tik menku domėjimųsi aplinkosaugos problemomis, bet ir visišku netikėjimu, kad žmogus gali ką nors pakeisti.

Aplinkosaugos idėjos glaudžiai susijusios su taupymu, atrodytų, mums tai puikiai tiktų, tačiau, pavyzdžiui, vandenį prisipažįstą taupą tik 29 proc. lietuvių. Visiškai neprigijo pas mus ir maži, palyginti nebrangūs miesto automobiliukai; mūsų skoniui artimi — nors ir seni, bet kuo galingesni.

Tuo tarpu Vakaruose ekologiškas elgesys tampa mada, kurią diktuoja ir populiarina net ryškiausios žvaigždės. Žinoma, ne visos jo vienodai nuoširdžios, tad paparacams būna gražaus darbo sekant, ar kokia nors garsenybė, propaguojanti tik perdirbamą ir daug kartų panaudojamą tarą, paslapčiomis neperka gėrimų plastikiniuose buteliuose.

Vakaruose šiuo metu madinga neimti iš parduotuvės plastikinių maišelių, stiklo taros nemesti kartu su kitomis šiukšlėmis, pietauti ekologiško maisto kavinėse (pas mus tokių nė su žiburiu nerasi), be reikalo nedeginti elektros, nevažinėti automobiliais ir neskraidyti lėktuvais.

Pavyzdžiui, prieš klimato kaitą kovojančios visuomeninės organizacijos „GreenIndex“ įkūrėja ir vadovė Laura Dzelzytė, Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS), turinti Londone konsultacinę firmą dėl šios priežasties šiemet neskrido į Lietuvą atsiimti jai skirto „LT tapatybės“ apdovanojimo. Mat buvo keli pretendentai, ir ji nebuvo tikra, ar apdovanojimą gaus. Jos aplinkosauginė veikla buvo didelis privalumas, kai pernai tarptautinis žurnalas „World Business“ ir kompanija „Shell“ L.Dzelzytę pripažino viena iš 35 įtakingiausių pasaulio jaunųjų verslininkių...