Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konsultaciniame posėdyje buvo kalbama vieningai - pelno mokesčio maksimalaus tarifo didinimas nuo dabar esančių 15 proc. iki 19 proc. Lietuvos ūkiui būtų labiau žalingas nei naudingas.
Kaip žinoma, prieš porą savaičių Seime buvo įregistruotas Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo ketinama padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 19 proc., taip esą siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas, taip pat perskirstomą per biudžetą BVP dalį.
Yra kitų būdų
Vakar buvo pateikta nuomonių, kad valstybė norėdama pasiekti minėtus tikslus turėtų imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, riboti biudžeto išlaidas, subalansuoti investicijas, pagreitinti ES paramos gavimo procesą, gerinti mokesčių surinkimą, ištraukti „šešėlinius“ pinigus, o tai paprastai vykdoma mokesčių mažinimu, o ne didinimu.
Dėl maksimalaus 19 proc. tarifo taikymo, pasak stambiojo verslo atstovų, mažėtų įmonių investicijos ir plėtra, gautume mažesniu darbo našumu sukuriamą pridėtinę vertę, mažesnį eksportą ir mažesnį parduodamos produkcijos kiekį, o dėl to surenkant mažiau įvairių mokesčių, mažėtų valstybės biudžeto pajamos.
Šio sprendimo įgyvendinimas verslui naudos toli gražu neatneštų. Vartotojus dėl šio tarifo padidinimo pasiektų brangesnės prekės ar paslaugos.
Naudinga visiems, bet ne Lietuvai
Didesnis pelno mokesčio maksimalus tarifas Lietuvoje yra naudingas mūsų kaimynams. Ten šis mokestis mažesnis, todėl jie tampa konkurencingesni.
„Padidinus pelno mokesčio maksimalų tarifą, sumažėtų šalies įmonių konkurencingumas, nes jos būtų priverstos skirti mažiau lėšų investicijoms ir plėtrai, mažėtų darbo našumas, būtų mažiau investuojama į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, tektų branginti prekes ir paslaugas, išaugtų produkcijos savikaina, sumažėtų pardavimas ir iš kitų mokesčių į biudžetą surenkamų pinigų suma. Kai kurios įmonės, padidinus maksimalų pelno mokesčio tarifą, neišgyventų, jos svarstytų galimybę dalį kapitalo perkelti į kitas šalis, kur mokesčiai mažesni“, - įmonių apklausos dėl tarifo didinimo įtakos jų veiklai išvadas vardijo LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Basagirskas.
Jis sakė, kad realios teigiamos įtakos pelno mokesčio tarifo padidinimas neturėtų, tik pablogintų įmonių rezultatus. Pelno mokesčio suma, kuri įplauktų į valstybės biudžetą 2009 metais, būtų beveik tokia pati tiek taikant 15 proc., tiek 19 proc. pelno mokesčio tarifą.
Kirstų ekonomikai
„DnB Nord“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka tikino, kad didinti pelno mokesčio tarifą būtų nenaudinga Lietuvos ekonomikai.
„Ūkio plėtra šiuo metu yra sulėtėjusi, ir tai būtų dar vienas smūgis ekonomikai. Padidinus pelno mokestį smulkusis ir vidutinis verslas šį smūgį pajustų itin smarkiai. Jeigu suskirstytume mokesčius į tiesioginius ir netiesioginius, tai pagal tiesioginių mokesčių įplaukas į biudžetą pernai Lietuva lenkė kai kurias ES šalis, o pagal netiesioginių mokesčių įplaukų santykį su BVP esame paskutiniai“, - dėstė jis. V.Titarenka pridūrė, kad tiesioginius mokesčius Lietuvai šiuo metu reikia palikti ramybėje ir jų nedidinti, o galbūt net svarstyti apie jų mažinimą.
Reikia stabilumo
Lietuvos prezidento patarėja Daiva Pipirienė teigė, kad tokio didelio tarifo įvedimas reikštų grįžimą keletą metų atgal. „Todėl tikimės, kad įstatymo pataisos projektas nebus priimtas“, - sakė D.Pipirienė.
Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Investicijų departamento direktorė Raimonda Sadauskienė akcentuoja, kad mokesčių sistemos stabilumas investuotojams yra itin svarbus. Tad jei tokiais siūlymais keisime mokesčių sistemą, bus aišku, kad Lietuvoje ši sistema stabilumu ne itin pasižymi.
„Mokesčių sistemos „klyksmai“ ir kaitaliojimai likus pusmečiui iki rinkimų tiek vietos, tiek užsienio investuotojams signalizuoja, kad „galbūt vėl kažkas keisis“, o tokio klaustuko niekada negalima palikti“, - apie tai, kad verslui reikia aiškumo, kalbėjo ji.
LPK prezidento Bronislovo Lubio nuomone, verslo organizacijų atstovai, ilgai nelaukę, turėtų kreiptis į Seimą ir išdėstyti savo požiūrį.
Šiandien, pasak jo, sąžiningai, skaidriai dirbantiems, teisingai pelną rodantiems verslininkams tokiais siūlymais yra sunkinamos verslo sąlygos.
Verslas priekaištauja valdžiai ir todėl, kad toks Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo siūlymas didinti mokesčio tarifą nebuvo pagrįstas išsamia studija ar skaičiavimais, kaip tai veiktų atskirus ūkio sektorius, įmonių investicijas, plėtrą ir našumo didinimą, kokių padarinių tai sukeltų šalies ūkiui.
Faktai
Lietuvos ekonominės plėtros agentūros duomenimis, mūsų šalis turi blogesnes sąlygas pritraukti užsienio investicijas nei Vidurio ir Rytų Europos šalys Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.
2005-2007 metais Lietuvoje žlugo 2476 mln. Lt vertės investicinių projektų. Per šį laikotarpį įgyvendinti tik 23 investiciniai projektai, kurių vertė - 382 mln. Lt, sukurtos 1437 naujos darbo vietos. Taip atsitiko ne tik dėl objektyvių neigiamų priežasčių - mažesnės vietinės produkcijos ir darbo rinkos, siauresnės vietinių tiekėjų bazės, bet ir dėl darbo jėgos stygiaus, ilgai trunkančių biurokratinių procedūrų, žemės ir nekilnojamojo turto kainų, valstybės paskatų pritraukti investicijas nebuvimo.
Rašyti komentarą