Ekspertai teigia, kad Baltijos šalyse nekilnojamojo turto rinka siunčia aiškius signalus: būsto bumas jau baigėsi, mažėja naujos statytos butų pasiūla ir rinka pradeda vėsti.
Būsto bumas baigiasi?
Didžiausias mūsų regione prekiautojas nekilnojamuoju turtu „Ober-Haus“ vienoje iš būsimųjų prekybos salių susirinkusiems žurnalistams pateikė savo išvadas bei prognozes apie nekilnojamąjį turtą. Pasak jų, padėtis visose trijose Baltijos šalyse siunčia aiškius signalus: būsto bumas jau baigėsi, ir rinkos pradeda vėsti. Aišku, nevienodais tempais.
Kaip pagrindinį požymį specialistai įvardija tai, jog mažėja naujos statybos butų pasiūla. Vilniuje bei Taline butų šiemet bus pastatyta mažiau nei pernai. Tik Rygoje numatomas 3 proc. augimas, kai ankstesniais metais šis skaičius būdavo (visose trijose sostinėse) mažiausiai 10 kartų didesnis.
Ypač ryškus naujos būsto statybos kritimas Taline: čia vietoj planuotų 4500 butų šiemet bus pastatyta ne daugiau kaip 2700. Vilniuje statybininkai 2008 metais planuoja suręsti apie 6000 butų, tačiau prekiautojai nekilnojamuoju turtu tuo smarkiai abejoja. Mat bankai, pajutę pirmąsias šalnas šioje pelningoje dirvoje, kone pirmieji ėmėsi atsargumo priemonių: taiko griežtesnes sąlygas gyventojams gauti kreditą naujam būstui įsigyti. Bankai griežtina sąlygas ir statybų bendrovėms. Ir tos, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų veiklai vystyti, pasikeitus kreditavimo politikai, yra priverstos mažinti statybų apimtis.
Dar tirštesnė migla gaubia jau suprojektuotus, bet, aišku, dar net nepradėtus statyti 2009-2010 metų gyvenamuosius namus. Vadinasi, kažkuri dalis tokių daugiabučių iš viso gali būti net ir nepradėti statyti bendrovėms laukiant „geresnių laikų“. Tuo blogiau bus tiems, kurie planuoja naują būstą įsigyti šiemet ar kitąmet. Mat jau apie 60 proc. butų iš numatomuose šiemet baigti statyti gyvenamuosiuose namuose yra rezervuoti arba net nupirkti.
Žodžiu, artimiausiu metu iš naujos statybos butų gali būti ir nelabai ką pasirinkti. Išrankiems (ir paprastai daugiau ar mažiau pinigingiems) klientams tai — dar vienas smūgis (po apsilankymo banke dėl paskolos sąlygų). Tad ne vieniems besidairantiems naujo būsto šiuo metu iškyla visai rimtas klausimas: ar pulti dabar (ir rinktis, kas dar yra rinkoje) ar laukti „geresnių laikų“.
Baugina ne kainos, o nežinia
Jei palygintume butų kainas Baltijos valstybių sostinėse, tai akivaizdu, kad kainų lygis Vilniuje ir Rygoje yra daugmaž panašus, o Taline — dešimtadaliu mažesnis. Be to, Vilnius pirmauja senos statybos butų kainomis. Nieko nuostabaus: pernai ir naujos, ir senos statybos butai Taline bei Rygoje atpigo kone dešimtadaliu, o Vilniuje — viskas pabrango 4 proc.
Mat pas mūsų kaimynus įsisukus nepalankiems būsto statybai veiksniams (šoktelėjo infliacija, bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas, kai kam net ėmė atrodyti, kad būsto per daug), ši verslo sfera gerokai „atvėso“.
Kita vertus, ekspertų teigimu, tokioje neskaidrioje, kaip nekilnojamojo turto rinkoje, neretai ekonominiai faktoriai nusileidžia psichologiniams. „Ober-Haus“ analitikai atliko savo klientų apklausą ir gautų rezultatų liko nustebinti. Mat net pusė respondentų ramiausiai gali šiuo metu investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tačiau... nenori ar bijo: o jei ateityje būsto kainos kris? Tad pusė galinčių įpirkti butą ar net namą laukia „geresnių laikų“, kai investuoti pinigai tikrai uždirbs finansinę grąžą. Ir tik trečdalį respondentų baugina išaugusios paskolų palūkanos, o dešimtadalį — išaugusi infliacija.
Tad, pasirodo, šios įnoringos verslo sferos negalima vertinti vien tik ekonominiais faktoriais. Tenka prisiminti tokį žodį kaip „neskaidrus“. Juk nepamirškime, kad šalies ekonomikoje sukasi keliolika milijardų „juodų“ pinigų (apie 15 proc. BVP). O nekilnojamojo turto rinka — palankiausia terpė juos „išskalbti“. Kitas neseniai paskelbtas skaičius — pernai emigrantai į Lietuvą persiuntė bemaž 3 milijardus litų. Kur „nusėdo“ didžiuma šios sumos? Be abejo, ji pavirto naujais butais ar namais.
Komercinių patalpų trūksta dar labiau
Pasirodo, išsinuomoti modernias biuro patalpas Vilniuje jau veikiančiame verslo centre beveik neįmanoma, nors jų nuomos kaina jau siekia 70 litų už kvadratinį metrą. O ateitis dar labiau miglota: tokius stambius investicinius projektus statybų firmoms dar sunkiau įgyvendinti, nei suręsti kelių aukštų gyvenamąjį namą. Tad tokių patalpų savininkai tuo pasinaudodami sudarinėja indeksuotas nuomos sutartis (kai nuomos kainos siejamos su Valstybinio kainų indekso pokyčiais).
Įvyko ryškus persiskirstymas ir tarp prekybininkų: dauguma jų renkasi stambius prekybos centrus, kur dideli pirkėjų srautai. O mažose mūsų sostinės senamiesčio gatvelėse, kaip ir visoje Europoje, kuriasi „butikai“ — brangiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvėlės, kur vienas klientas palieka tiek pinigų, kiek prekybos centre įsikūrusi parduotuvė uždirba per savaitę.
Svarbiausia – apsipirkti?
„Ober-Haus“ spaudos konferencija vyko baigiame statyti trijų aukštų prekybos gigante „Panorama“, kuris iškilo buvusio sostinės pieno kombinato vietoje. 65 tūkstančiuose kvadratinių metrų įsikurs per 120 parduotuvių, apie 15 restoranų bei kavinių, dar veiks pramogų bei poilsio zonos. Tad šį rudenį atsidarysianti dar viena „prekybos šventovė“ mes iššūkį „Akropoliui“. Ką gi, šį rudenį ir paaiškės, kurlink pasisuks daugiatūkstantinis pirkėjų srautas.
Beje, gigantiškų prekybos centrų bumas Vilniuje vis dar tęsiasi — netoli „Siemens“ arenos už metų kitų iškils „Ozas“. Tad tuomet, tikėtina, ir prasidės reali konkurencija tarp prekybos rinkos milžinų.
Tik gaila, kad niekas bent jau artimiausiu metu nesiruošia Vilniuje statyti naujo gero (kur plaukimo takelių ilgis — 50 m) baseino. Nes pamažu „gęstant“ vieninteliam tokiam baseinui Lazdynų mikrorajone, netrukus liksime šalimi, neturinčia nė vieno tokio sporto objekto. Tačiau gal apsipirkti — svarbiau?
Rašyti komentarą