Prasideda akcija „Už Lietuvą be šiukšlių“ (34)

I

Yra žmonių, kurie šiukšlina. Yra žmonių, kurie tas šiukšles tvarko. Žmonių, kurie tvarko, yra kur kas mažiau negu tų, kurie šiukšlina. Užtenka bet kuriame Vilniaus priemiestyje nuo asfaltuoto kelio pasukti į artimiausią šalikelę ir pamatysime, kad nacionalinis susitvarkymo būdas – nuvežti savo šiukšles iki artimiausio miškelio – yra itin paplitęs.

Po pasaulio pabaigos kitų galaktikų antropologai galės nagrinėti tas niekam nenaudingas homo‘šiukšlens iškasenas, svarstydami, kad tai galbūt rodo chaosą bei savižudišką netvarką vartotojiškos visuomenės mutanto žmogaus-šiukšlintojo viduje.

Bet kas mums iš to – šaukštai (ir kitos plastikinės lėkštutės) jau bus po pietų, taip sakant.

II

Galima būtų šiukšlintojus bausti piniginėmis baudomis, sodinti į kalėjimus, viešai išplakti Rotušės aikštėje ar net nukirsti rankas bei kitas galūnes – bet tai, sakytume, kažkuria prasme yra nežmoniška. O šiukšlinti – žmoniška. Be to, bausmė yra nacionalinį orumą žeidžiantis veiksmas, varžantis žmogaus laisves šiukšlinti ten, kur tik anas („nabagas“) nori – pamiškėje, televizijoje, tūlame dienraštyje ar interneto komentare. Laisvė laisvai šiukšlinti – tai bene pagrindinė laisvė, kurią lietuviai vargais negalais išsikovojo Sausio 13-ąją.

Laisvė susitvarkyti savam kieme irgi buvo lyg ir iškovota, bet ja kažkodėl vis dar nepasinaudojama. Gal tikrai, anot pranašo Mozės, turime pabraidžioti po savo šiukšlių dykynę, kol išmirs vergai?

Tad šiukšlinti nustosime – optimistiniais skaičiavimais – dar po dvidešimt dvejų metų, jei iki to laiko nebūsime apsidirbę iki ausų ir užtroškę.

III

Prieš kokią dešimtį metų lankiausi pas bičiulį, gyvenantį Brukline, Niujorke. Jis nuomojosi pirmą namelio aukštą, o antrame gyveno tūlas žmogėnas, atvykęs su šeima iš labai neturtingos šalies. Tas bičiulis pasiguodė, kad jo kaimynas nesivargina išnešti šiukšlių iki konteinerio, o verčia jas tiesiai per langą – ir jam atrodo, kad viskas gerai, nes kambary šiukšlių nebėra. Šiukšlės pūva po langais ir skleidžia įvairius kvapus... Bandė tūlasis bičiulis su dar tūlesniu kaimynu pasišnekėti, bet anas nesuprato, apie ką kalbama – juk negaliu aš namie laikyti tų šiukšlių!

Šis prisiminimas paguodžia, kad esame ne vienišiai žaliojoje planetoje, šiukšlinantys savo kieme.

IV

Estai – žmonės pragmatiški. Jie nelaukia, kol gimtosios Estijos šiukšlynai savaime susitvarkys. Jie daro. Jie organizuojasi pilietinei, nacionalinei talkai. Skaitai iš estų šalelės atsklindančias žinias (išverstas ir surašytas Igno Krasausko), ir širdis džiaugiasi:

„Ar estams pavyks įgyvendinti grandiozinę nacionalinę idėją – per vieną dieną, suėjus į masinę talką, išvalyti savo šalį nuo 10 tūkst. tonų šiukšlių? Tokios talkos bent ši pasaulio pusė, ko gero, dar nėra mačiusi. Iš viso jau užregistruota 10 tūkst. tonų šiukšlių, suverstų keliuose tūkstančiuose krūvų visoje šalyje. Joms sutvarkyti per vieną dieną reikalinga 40 tūkst. žmonių armija, paskirstyta po 227 administracinius vienetus.

Estai savo nacionaline idėja virtusią akciją pavadino „Darom 2008“ (Est. – „Teeme 2008“).

Ja siekiama ne tik sutvarkyti šalį, bet ir skatinti ekologinį sąmoningumą: didžiulė informacinė kampanija ir pats prisidėjimas prie talkos turėtų paskatinti žmones atsakingiau žiūrėti į aplinką.

Estijoje gyvenantis lietuvis verslininkas Andrius Kulvietis sako, kad didžioji dalis visuomenės apie projektą žino ir yra nusiteikusi entuziastingai. Daugelis jo pažįstamų, kaip ir jis pats, ruošiasi dalyvauti.

Kasdien per televiziją ir radiją transliuojama reklama. Projekto partneriai yra keli televizijos ir radijo transliuotojai, Aplinkos ministerija, didžiausi bankai, stambaus verslo įmonės, nevyriausybinės ir jaunimo organizacijos. Asmeninę paramą išreiškė Estijos prezidentas.

Jei akcija pavyktų, ji pretenduoja patekti į Guinnesso rekordų knygą. Pasak A. Kulviečio, tai gali būti pavyzdys lietuviams, kaip kartu įmanoma nuveikti didžiulį darbą savo aplinkos labui.

„Vienas išverčia kibirą ir prasideda. Krūvos šiukšlių. Tokių šiukšlynų Lietuvoje yra dar daugiau negu čia – situacija yra dar blogesnė. Galima būtų parodyti, kaip galima tvarkytis“ – sako nuo 1993 m. Estijoje gyvenantis lietuvis.

Specialiai projektui kuriamas su palydovine navigacijos sistema susietas nelegalių sąvartynų ir šiukšlių krūvų žemėlapis. Pagal jį tvarkymosi dieną bus lengviau surasti reikalingas vietas.

Besiregistruojantys savanoriai gali nurodyti, ar turi automobilį su priekaba arba kitų vertingų priemonių, o projekto regioniniai vadovai atsakingi yra už darbo organizavimą: kad visiems užtektų pirštinių, maisto ir kad kiekvienas žinotų, ką turi daryti.

Savivaldybės įsipareigoja įrengti nekenksmingų šiukšlių surinkimo punktus ir organizuoti jų transportavimą. Gamintojų atsakomybės organizacijos rengia kenksmingų atliekų, elektronikos ir padangų surinkimą.

A. Kulvietis sako, kad dalyvaus, bet priduria: „Jei niekur neišvyksiu.“ Panašu, kad, nepaisant entuziazmo, kol kas abejonių turi ir kiti Estijos gyventojai. Likus mėnesiui iki akcijos užsiregistravo vos daugiau nei 8 tūkst.

Ar idėją pavyks įgyvendinti planuojamu mastu, sužinosime gegužės 3 d., šeštadienį.“ 

V

– Lietuviais esame mes gimę, bet privalom estais būt (kartais), –įkvėpus pavasario oro dainuoja širdis ir kiti plaučiai. – O jeigu ir mes taip paimtume ir susitvarkytume kaip estai? Tik įsivaizduoti galima, kaip pasikeistų žmonių požiūris į šiukšlinimą (si) apskritai, matant, kaip tvarkosi tavo tėvai, kaimynai, bendradarbiai... Kitų politinių pažiūrų gentainiai... O jei dar ir mūsų lietuviškasis popžvaigždynas su kibirėliais susirinktų – Marijonas Mikutavičius, Algis Greitai ir kiti didžiavyriai? Ech būtų... O jeigu akciją „Susitvarkom šiukšles savam kieme“ palaikytų Lietuvos prezidentas ir partijų lyderiai, maksimų liūtai ir tūla žiniasklaida – gal netyčia pajustume seniai prarastą sąjūdiško bendrumo dvasią.

O gal tvarkant išorės šiukšles mistiniu būdu ir mūsų vidinės „iškasenos“ išsikuoptų? Pavyzdžiui, chartizmatiškasis A. Paulauskas taptų geru ir atsakingu aplinkos apsaugos ministru, atsiprašytų moteriškių Neringoje ir nutemptų į šoną savo draugelio Zujevo vagonėlį kartu su kolega Jakavoniu...

VI

P.S.

Ką tik pavyko sužinoti, kad keletui veiklių Lietuvos piliečių jau kilo mintis organizuoti lietuvišką akciją „Darom 2008“ (www.darom2008.lt). Jie siūlo gegužės 3 d. visoms Lietuvos gamtosaugos, paveldosaugos, pilietinėms, nevyriausybinėms organizacijoms susivienyti ir surengti masinę šiukšlių tvarkymo talką Lietuvoje. Ir pabandyti Lietuvoje (kurioje gyvena tris kartus daugiau gyventojų nei Estijoje ir, ko gero, primėtyta tris kartus daugiau nelegalių šiukšlių) surinkti bent tiek šiukšlių ir sumobilizuoti bent tiek savanorių, kiek Estijoje. (Net jei būtų surinkta 10 kartų mažiau nei Estijoje – tik 1 tūkstantis tonų – ir tai būtų po 300 g vienam Lietuvos gyventojui!)
Be to, gegužės 4 d. planuojamas lietuviškas koncertas, per kurį ketinama surengti vaizdo tiltą su Estija ir atgaivinti labai silpnus mūsų tautų visuomeninius ryšius.

Visi norintys registruotis tai gali padaryti internetiniame puslapyje www.darom2008.lt