Tokia jau būna ta Pietų Amerikos literatūra – aistringa ir aikštinga. Alsuojanti pirmapradžiu gaivalu ir nevaldomu gamtos šauksmu. Nepavargstanti kovotoja dėl žmogaus laisvės ir teisės į savo namus, savo šeimą, savo gyvenimą. Miela, šilta ir visuomet kažkuo magiška.
Šis trumpas apibendrinimas kuo puikiausiai atitinka Luiso Sepulvedos (g. 1949) kūrinį „Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus“. Pirmasis vieno garsiausių šiuolaikinių Čilės rašytojų romanas šiandien išverstas net į 40 pasaulio kalbų. Nors autorius jau kuris laikas gyvena Ispanijoje, savo tėvynėje jis vis dar yra laikomas nacionaliniu pasididžiavimu. Ir ne veltui – be nesuklastoto magiško realizmo, kuriuo dvelkia jo kūriniai, L. Sepulveda žinomas ir už savo įspūdingą biografiją bei aktualius politinius pareiškimus.
Tuo tarpu „Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus“ jokia politika nė nedvelkia. Garbingo 70 metų amžiaus sulaukęs Antonijus Chose Bolivaras Proanja leidžia savo dienas hamake 10 kvadratinių metrų ploto nendrinėje pirkelėje, skaitydamas meilės romanus. Į Amazonės miškuose esantį kaimelį tuntais plūsta baltieji naujakuriai, aukso ieškotojai ir įvairaus plauko perėjūnai. Chose Antonijui, atrodytų, tai neturėtų rūpėti, bet perėjūnai konfliktuoja ne tik su indėnų šuarų gentimis, bet ir su visa likusia aplinka.
Luis Sepulveda „Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus“, „Alma Litera“, 2008.
Žmogaus kova prieš gamtą – ar kas gali būti baisiau? Prieš keletą dešimtmečių su mylima žmona į šiuos kraštus atsibastęs Antonijus Chosė išgyveno ne vieną dramą, kol ši žemė pagaliau teikėsi jį priimti. Keleri metai, praleisti indėnų ir paslaptingų jų ritualų apsuptyje, užgrūdino ir pavertė gamtos dalimi. Šuarai išmokė, kaip sekti pėdsakus, nepasiklysti miškuose, saugotis nuo moskitų ir skruzdėlių, išsisukti nuo jaguaro nagų ar angies įkandimo.
Deja, šiandien paupio kaimelyje tokių gamtos puoselėtojų vos vienas kitas. Nuolat girtaujantys aukso ieškotojai, „tenorintys kuo greičiau praturtėti“, dėl trupinio aukso vienas kitam net gerkles perkąstų. Šmaikščių istorijų vėrinys, kurį pasakoja rašytojas apie aukso ieškotojų kasdienybę, tikrai nepaliks abejingų. Štai kad ir tokia: vyriškis nueina pas stomatologą Loačminą, kurio paprašo ištraukti visus likusius sveikus 16 dantų. Jei jis ištvers visą šią procedūrą neišleidęs nė dejonės, draugų būrys šalia kiekvieno danties padės po tokio pat dydžio aukso gabalėlį... Saldumėlis!
L. Sepulveda meistriškai perpina kelias pasakojimo linijas, pati žiauriausia iš jų – kaimą įkaitu paėmusio įniršusio jaguaro medžioklė. Į ją, merkiant kelis mėnesius trunkančiam džiunglių lietui, ir leidžiasi kaimelio vyrai, vedami seniūno, meiliai pravardžiuojamo Moliusku, bei Antonijus Chosė. Kelionėje netrūksta nieko – nei sudraskytų kūnų, nei lavonų iki balto kaulo apgraužiančių skruzdėlių, nei šikšnosparnių išmatų, krintančių tiesiog iš dangaus. O ilgainiui jaguaro medžioklė virsta vidine senojo žmogaus meditacija – apmąstymais apie gyvenimą, amžinąją gėrio ir blogio dvikovą bei trūkinėjantį žmogaus ir gamtos ryšį.
Sunku neįsimylėti senuko, kuris rūpestingai po kiekvieno valgio susivynioja savo dantų protezą į skepetaitę ir eina skaityti pamėgtųjų meilės romanų. Rašytojas neidealizuoja pagrindinio savo herojaus paveikslo, bet jo moraliniai tikslai – itin aiškūs. Kodėl, paklausite, meilės romanai? Į tai atsako pats tekstas: „Nesiliaudamas keikti svetimšalio, pradėjusio šią tragišką istoriją, Antonijus Chosė nusikirto storą šaką ir pasiramsčiuodamas patraukė į savo trobelę, prie savo romanų, kuriuose apie meilę rašoma tokiais gražiais žodžiais, kad jis nors trumpam užmiršta žmonių žiaurumą.“
„Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus“ nėra nuotykių romanas ar paaugliams skirtas trileris. Už ekologiją ir senųjų genčių išsaugojimą nuolat pasisakantis L. Sepulveda kuria tikrai jautrią ir intriguojamą istoriją, prilygstančią kitų garsių Lotynų Amerikos rašytojų G. G. Marquezo ar M.V. Llosa kūrybai. Buvęs Simono Bolivaro revoliucijos dalyvis ir dėl savo įsitikinimų kurį laiką netgi kalėjęs rašytojas turi ką papasakoti. Tad jei išsiilgote magiškos literatūros savaitgalio – galite nedvejoti nė minutėlės!
Rašyti komentarą