Praėjusį šeštadienį Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame koncerte iš ciklo „Orkestro muzikos koncertai“ skambėjo aistringi ir ilgesiu alsuojantys kūriniai: Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherezada“, Joaquino Turinos „Fantastiniai šokiai“, op. 22 ir Astoro Piazzollos koncertas bandonijai, styginių orkestrui ir mušamiesiems. Vakarą pradėjo Lietuvos nacionalinio orkestro (dirigentas Robertas Šervenikas) atliekami temperamentingi ispanų kompozitoriaus J. Turinos „Fantastiniai šokiai“.
Trys šokiai – trys vidinės būsenos, įprasmintos Andalūzijos folkloro dermėmis ir ritmu bei muzikos kontrastais. Koncertą tęsė žymiojo argentiniečių kompozitoriaus, tango novatoriaus Astoro Piazzollos Koncertas bandonijai, styginių orkestrui ir mušamiesiems, kur solo atliko pripažintas bandonijos virtuozas, argentinietis Nestoras Eude Marconi. Šis muzikantas groti bandonija pradėjo kaip savamokslis, iš pradžių šiam instrumentui pritaikęs fortepijono studijų žinias. Didele jo savarankiškų studijų dalimi buvo žymiųjų bandonijos meistrų, tokių kaip Pedro Laurenzo, Anibalo Troilo, paties Astoro Piazzollos muzikavimo klausymas.
Dabar Nestoras Marconi yra vienas iš trijų žymiausių bandonininkų tango istorijoje. Jo romantiški, energingi ir nepaprastai techniški tango puikiai atskleidžia naujojo tango dvasią. Šis „Grammy“ apdovanojimą laimėjęs atlikėjas ir kompozitorius koncertavo su tokiais muzikantais, kaip Frankas Sinatra, Astoras Piazzolla, Lalo Schifrinas, Yo-Yo-Ma ir kt., taip pat su įvairiausiais prestižiniais pasaulio orkestrais.
Per koncertą Nacionalinėje filharmonijoje dėl tobulai įvaldyto instrumento Marconi liejo pačius įvairiausius emocinius atspalvius nuo švelnaus melodingumo iki ugnimi plieskiančių aistrų.
Klausydama Astoro Piazzolos Koncerto ir jo puikaus argentinietiško tango, kurį Marconi sugrojo bisui, svarsčiau, kokį stiprų energetinį užtaisą turi turėti muzikantas, idant perteiktų kūrinio dvasią ir emocijas, pulsuojančias tarsi atviras nervas! Neįtikėtina, kokius stebuklus daro garsu prasiveržę muzikanto jausmai. Žymusis bandonininkas scenoje tarsi susitapatino su savo instrumentu, virtuoziška grojimo technika toli gražu nesutrukdė jam atskleisti nepaprastai gražią ir jautrią vidinių išgyvenimų paletę.
Antroje koncerto dalyje skambėjo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherezada“, sukurta pagal garsųjį arabiškų pasakų rinkinį „Tūkstantis ir viena naktis“, laikoma kompozitoriaus simfonizmo viršūne. Ši muzikinė pasaka, parašyta klasikiniams instrumentams, bet puikiai perteikianti rytietiškos muzikos charakterį, puikiai derėjo aistras ir ilgesį apdainuojančiame vakare.
Rašyti komentarą