Antakalnio 25: spalvingi mitai ir ne tokia spalvota realybė

    Seno namo siena (Andriaus Vaitkevičiaus nuotr. | Alfa.lt)
    Aa+Aa-

    Antakalnio 25. Adresas, iš lūpų į lūpas keliaujantis tarp visų urban legend mėgėjų. Interneto folkloras pasakoja, kad šiame dabar jau sugriuvusiame pastate kadaise buvo įkurta šalia esančios ligoninės skalbykla. Skalbykla išliko, kaip ir istorijos apie ją, kad neva jos požemiuose buvo slapta laboratorija, kurioje buvo atliekami bandymai su žmonėmis: vaikams, kuriuos surinkdavo iš vaikų namų ar beširdžių motinų, nukirsdavo kojas, rankas, išoperuodavo organus ir prisiūdavo gyvūnų kūno dalis. Tarsi makabriški mirties angelo Josefo Mengelės ar Michailo Bulgakovo „Šuns širdies“ eksperimentai – tik Lietuvoje...

    Silpnesnių nervų žmones šiurpina pasakojimai apie pastate ir jo rūsiuose rastus dokumentus, nuotraukas ir keistus medicininius instrumentus, kuriuos vieną dieną specialūs daliniai surinko, išvežė ir sudegino. Kiek tame yra tiesos – neaišku, tačiau aptikau tokį sakinį, kurio autentiškumą teks išsiaiškinti (man jau pačiai įdomu): „1995 metais buvo bandoma gilintis į pastato istoriją ir ten atliekamą veiklą, tačiau gautas nurodymas iš „aukščiau” sustabdė tyrimą, todėl ta mintis buvo palaidota.“

    Norėdama iš arčiau apžiūrėti minimą pastatą, su viena pažįstama aštrių pojūčių mėgėja vakar apsilankiau šioje skalbykloje-laboratorijoje. Pastatas tikrai avarinis ir labai apleistas: iš rastų butelių, cigarečių pakelių ir baldų nuolaužų galima spręsti, kad dabar naktimis čia vaidenasi ne nukankintų vaikų sielos, o satanistai, vietiniai „chroniukai“ ir šiaip vietos išgertuvėms ieškantys „vaiduokliai“. Mane apleistos vietos veikia dvejopai: vienose jų apima nenumaldoma panika ir kūnu bėgiojantis šaltis, o į kitas žiūrint kyla gailestis dėl prarasto istorinio paveldo. Čia turbūt kaltas informacinis „backgroundas“.

    Skylančios sienos, sugriuvusios gegnės ir užrašai ant sienų nuteikia slogiai, tačiau nebaugina. Įėjimų į paslaptinguosius rūsius rasti nepavyksta – užversta smėliu ir nuolaužomis. Išlikusios tik baltos skalbyklos plytelės. Šiek tiek keista jas matyti šalia esančio požeminio bunkerio ir šiurpių istorijų kontekste. Nieko labai intriguojančio. Tik... iš už kampo buvusių durų angoje išniręs vietinis „vaiduoklis“. Su iki kulkšnių nusmauktomis kelnėmis. Kadangi diena buvo saulėta, aistruolis buvo be lietpalčio – tik švarkeliu ir nuogu užpakaliu. Atrodo, kad žmogų ypatingai veikia apleistos, šiurpinančios vietos. Praeities vaiduokliai užleido vietą dabartiniams...

    Apmaudu - jokių nuotraukų, kankinimo instrumentų ar nagais išraižytų pagalbos šauksmų ant sienų. Taip pat liūdna, kad mieste vis dar yra „gyvų lavonų“, kuriais (atrodo) niekas nesirūpina. Iš žinučių internete galima suprasti, kad naktimis ten šlaistosi tikrai ne tie žmonės, kurie sugeba pasirūpinti savo saugumu. Juk ten patekti gali bet kas - net su aukštakulniais...

    P.S. Kad nekiltų klausimų dėl nuotraukos - ji pakeista. (03.19)
    Alfa.lt
    *Sutinku su taisyklėmis
    Skaityti visus komentarus (37)

    Taip pat skaitykite: