,,Viena vienintelė būtybė yra pasiekusi būties pakopą, ir jos paveikslą galiu palyginti su šviesia renesanso tobulybe: tai Gala, mano žmona, kurią išsirinkti man teko nuostabi laimė. Visuose dideliuose paveiksluose, kuriuos aš kuriu, randame tiktai vieną asmenį, matomą moterį – Galą“, – tai Salvadoro Dali žodžiai apie savo gyvenimo meilę, žmoną, jo žodžiais, mylimąją, motiną ir seserį, Galą Eluard.
Kovo 14–15 d. Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, bus pristatyta opera-sarsuela „DaliGala“ (kompozitorius Giedrius Kuprevičius, libreto autorius Herkus Kunčius, režisierius Gytis Padegimas) apie žymaus ispanų dailininko S. Dali ir jo gyvenimo mūzos Galos santykius. Kūrinys parašytas chorui, kameriniam ansambliui (gitara, fagotas, mušamieji, violončelė ir trimitas) ir keliems solistams.
Sumanymas pastatyti šią operą kilo jau prieš ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybės chorui „Jauna muzika“, vadovaujamam Vaclovo Augustino, švenčiant 15 metų jubiliejų. Ir štai galiausiai sumanymas įgyvendinamas. Choro direktorė Salomėja Jonynaitė negalėjo įvardyti, kodėl veikalui pasirinkta būtent tokia tematika. „Galbūt todėl, kad tais laikais, kai dar mokėmės, Dali buvo savotišku laisvės simboliu.“
Ši opera-sarsuela siurrealistinė ir neįprasta tiek savo tematika, tiek pačia forma, nes pagrindinis vaidmuo čia atitenka chorui. Sarsuela – scenos meno žanras, jungiantis kalbamuosius dialogus, dainas, solinius ir chorinius numerius bei šokius – atsirado XVII a. Ispanijoje kaip aristokratų pramoga, vaizduojanti mitologinius ir herojiškus įvykius. Pasak G. Kuprevičiaus, sarsuela pasirodė tinkamiausias žanras įkūnyti dviejų išskirtinių asmenybių – Dali ir Galos – sąjungą. 53-ejus metus trukęs šios poros ryšys stebina tarpusavio priklausomybe ir prisirišimu.
Dalydamasis savo mintimis Giedrius Kuprevičius pripažįsta, kad kurti šią operą jam buvo iššūkis, „nes Dali yra nepasiekiamas“. Kompozitorius pripažįsta, kad „Salvadoras Dali yra labai pavojingas tam, kuris nusprendžia giliau prisiliesti prie jo kūrybos ir gyvenimo, nes jėgos čia nelygios“. G. Kuprevičių įkvėpė neseniai aplankyta paroda Londone, kur teko išvysti S. Dali darbus ir pabūti šalia tikrų šio nenuspėjamo menininko daiktų.
Rašydamas libretą Herkus Kunčius rėmėsi dailininko dienoraščiais, įvairiomis biografijomis ir prisiminimais. Autorius pripažįsta, kad susidūrė su keliais sunkumais, mat abu pagrindiniai personažai gyvenime buvo dideli mistifikatoriai. Sunku atskirti, kur buvusi tiesa, o kur fantazijos. Autoriui teko versti keletą autentiškų tekstų – jis pripažįsta, kad kai kurie jų gali pasirodyti drastiški aukštosios kultūros kontekste.
Tiek Dali, tiek jo gyvenimo moteris buvo itin audringi žmonės, gyvenę siautulingą gyvenimą, kuriame apstu pačios įvairiausios energijos ir kurią nėra lengva įvardyti ir perteikti veikaluose. „Dali nebuvo kuklus žmogus, o mes tampame jo nekuklumo įkaitais, vadindami jį genijumi“, – sako H. Kunčius. Rašytojas sako, kad kuriant libretą norėjosi sujungti šiuos du personažus į vieną, nes gyvenime jie negalėjo apsieti vienas be kito, nes vienas kitą papildė ir atskleidė. Gala Dali gyvenime buvo mitas, audžiamas iš įvairių paveikslų, motyvų ir įvykių. Jis apdovanojo ją visomis teigiamomis savybėmis, kokias tik galima įsivaizduoti, ir paskelbė ją esant savo paties dalimi. Laikydamas save ir Galą vienove dailininkas paveikslus pasirašydavo Dali/Gala vardu.
Anot operos-sarsuelos režisieriaus Gyčio Padegimo, pati veiksmo erdvė, Šv. Kotrynos bažnyčia, yra tam tikras iššūkis. „Visų pirma susiduriam su problema, kaip tinkamai išnaudoti sakralią bažnyčios erdvę ir kartu jos nepažeisti. S. Dali buvo tikintis, bet kartu ir šventvagiškas.“ Pati bažnyčios erdvė yra teatrališka. Virš centrinio altoriaus, paveikslo vietoje, bus rodoma vaizdo instaliacija, kaip teigia režisierius, sakrali ir provokatyvi. Provokuojamame spektaklyje vaidins visi – nuo kiekvieno choristo iki dirigento. Autoriai žada šiek tiek veiksmo perkelti ir tarp žiūrovų. Kalbėdamas apie S. Dali asmenybę Gytis Padegimas primena, kad tai buvo žmogus milijonierius, bet išlaikęs savo vidinę laisvę ir visą laiką griovęs stereotipus. „Norisi Lietuvai priminti šią asmenybę, tai galėtų būti žmogiško rambumo sujudinimas“, mano režisierius.
Kalbėdami apie solistus Joną Sakalauską (Dali) ir Ievą Prudnikovaitę (Gala) kūrėjai savo pasirinkimą aiškina tuo, kad ieškojo jaunų atlikėjų, nes veiksmas reikalauja daug judesio ir greito tempo. Reikėjo gerai dainuojančių bei šokančių solistų, kurie galėtų ir greitai judėti scenoje, daryti triukus. „Bus įdomus ir netikėtas duetas“, tikino G. Kuprevičius. Pasakodamas apie choro indėlį operoje, kuris, beje, yra pats didžiausias, dirigentas, V. Augustinas nuogąstavo: „Iš mūsų nori padaryti gerą šokių grupę, tai man kelia nerimą.“ Kompozitorius pasakojo, kad chorui nusimato sudėtingų muzikinių vietų, taip pat jiems teks ir kalbėti, ir vaidinti, keisti kostiumus ir grimą.
Operoje, be Dali ir Galos, bus pačių įvairiausių ir netikėčiausių personažų, tokių kaip Pablas Picasso, Dadaistai, Aramas Chačaturianas, meninis kultūrinis Niujorko elitas, Tarybinių turistų delegacija ir kt.
Scenografijos ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė vasario 29 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje surengtoje spaudos konferencija pristatė dekoracijos – laiptų, virš kurių puikuojasi Dali portretas, maketą. Taip pat autoriai džiūgavo turį paslėpę ir arklį, kuris Dali yra tiesiog būtinas atributas kaip ir kiaušiniai – jie švies įvairiausiomis spalvomis choristų rankose.
Opera-sarsuela „DaliGala“ turėtų būti ekscentriškojo genijaus traktuote intriguojamas reginys tiek mėgstantiems siurrealizmą, tiek pirmajai pažinčiai su juo. Veikalo statytojai nusiteikę pašmaikštauti ir pabandyti prisiliesti prie ambicingojo ir įžūliojo XX a. menininko.
„Šešerių norėjau būti virėjas. Septynerių norėjau būti Napoleonas. Ir nuo tada mano ambicijos pastoviai didėja“, – sakė Salvadoras Dali.
Rašyti komentarą