Ketvirtadienio vakare buvo pradėti rinkti parašai „Leo LT“ stabdyti – organizatoriai pasirinko tai daryti „Maxima“ parduotuvėje Vilniaus centre, Mindaugo gatvėje. Per pirmą valandą buvo surinkta apie 250 parašų – t.y. apie 0,5 proc. parašų, kuriuos reikia surinkti, kad Seimas svarstytų stabdyti „Leo LT“ kūrimą.
„Pasirašo maždaug du trečdaliai tų, į kuriuos kreipiamės. Iš parduotuvės mūsų niekas neišmetė – buvo priėjęs apsaugininkas pakalbėti, bet tai viskas“, - Alfa.lt sakė parašų rinkėjų koordinatorius Artūras Račas.
Kad Seimas svarstytų, ar atšaukti Atominės elektrinės įstatymą, per du mėnesius nuo ketvirtadienio turi būti surinkta 50 tūkst. parašų.
„Su manimi parašus renka beveik 10 žmonių. Sulaukiau skambučių iš kelių žmonių, kurie norėjo gauti blankus ir rinkti parašus patys, tikiuosi, tokių bus daugiau“, - sako A. Račas.
„Maximos“ parduotuvės priklauso tiems patiems fiziniems asmenims, kurie per įmonę „NDX energija“ turėtų tapti Vyriausybės partneriais kuriant įmonę „Leo LT“.
Vyriausioji rinkimų komisija praėjusį penktadienį suteikė leidimą iniciatyvinei piliečių grupei rinkti parašus, kad būtų atšauktas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimą įteisinęs Atominės elektrinės įstatymas.
Jei piliečių grupei pavyks surinkti reikiamą kiekį parašų, o Seimas siūlomą įstatymą priims, Vyriausybė bus įpareigota iki šių metų rugsėjo parengti atominės elektrinės statybos kainų, valdymo išlaidų ir tinkamiausio finansavimo studiją.
Be to, bus numatyta, kad Vyriausybei turės priklausyti du trečdaliai įmonės akcijų, o privatūs investuotojai negalės valdyti daugiau nei 5 proc. akcijų.
Parašus renkančią iniciatyvinę grupę sudaro 17 žmonių, tarp kurių yra prodiuserė Rūta Vanagaitė, režisierius Vytautas Damaševičius, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, archeologas Aleksiejus Luchtanas, europarlamentarė Ona Juknevičienė bei A. Račas ir Indrė Makaraitytė.
„Mūsų pagrindiniai argumentai yra tie, kad kyla daug abejonių, jog tas įstatymas Seime buvo priimtas skubotai, tą yra išsakęs ir prezidentas“, – motyvus aiškino A. Račas.
Jis teigia, kad Vyriausybė derybose su verslininkais viršijo Seimo jai suteiktus įgaliojimus tuo būdu pažeisdama Konstituciją. Todėl grupės inicijuojame projekte fiksuojama, kad įstatymą paskelbus negaliojančiu, galios netektų ir Vyriausybės derybų su „NDX energija“ metu pasiekti rezultatai.
„NDX interesai negali būti aukščiau valstybės interesų, todėl mūsų siekis yra apginti valstybės interesus“, – kalbėjo jis.
Dabar, pasak iniciatyvinės grupės, esą susidarė situacija, kai 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų „NDX energijai“ garantuoja 2,7 mlrd. litų vertės turtą, kuris privačiam investuotojui traukiantis iš projekto turės būti atlygintas arba Vyriausybės, arba kito ateinančio investuotojo.
Be to, pasak grupės narių, „NDX energija“ turi visas galimybes susižerti pelną net ir neprisidėjusi prie naujos atominės jėgainės bei elektros jungčių su Lenkija bei Švedija statybos, nes Vyriausybės bei privataus investuotojo sutartys numato, jog „NDX energija“ galės trauktis iš projekto po dviejų metų.
Grupė mano, kad „NDX energija“ nei į atominės elektrinės, nei į elektros jungčių statybą nežada investuoti savo lėšų – esą viskas bus atliekama skolintais pinigais bei valstybės biudžeto lėšomis. Tuo metu atsakomybė už paskolas, pasak iniciatorių, atiteks Vyriausybei.
Pagal Lietuvos Konstituciją bei Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą, iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų gali teikti Seimui įstatymo projektą ir jį Seimas privalo svarstyti.
„NDX energija“ kartu su Vyriausybe sutarė suvienyti savo valdomas įmones VST, Rytų skirstomuosius tinklus ir „Lietuvos energiją“ į nacionalinį investuotoją „Leo LT“, kuriam priklausys didžioji dalis Lietuvos energetikos. „Leo LT“ ateityje turėtų atstovauti Lietuvą statant naują atominę elektrinę bei tiesiant elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją.
Rašyti komentarą